Dar prieš keliolika metų žmogaus informacinė erdvė daugiausia apsiribodavo jo gimtąja kalba. Lietuvoje skaitydavome lietuviškus laikraščius, žiūrėdavome vietos televiziją, o informacija iš užsienio dažniausiai pasiekdavo jau atrinkta ir išversta žurnalistų. Šiandien situacija visiškai kitokia. Internetas leidžia per kelias sekundes atsidaryti Prancūzijos, Vokietijos, JAV ar Japonijos naujienų portalą, tačiau lieka viena sena problema – kalbos barjeras.
Automatinio vertimo technologijos šį barjerą smarkiai sumažino. Dabar net ir nemokant konkrečios kalbos galima suprasti pagrindinę straipsnio mintį, palyginti kelis skirtingus šaltinius ir pamatyti, kaip tas pats įvykis pristatomas skirtingose valstybėse.
Informacijos šaltinių turime daugiau nei bet kada
Didžiausias pokytis yra ne vien galimybė perskaityti tekstą kita kalba. Pasikeitė pats informacijos vartojimo būdas.
Anksčiau žmogui dažniausiai tekdavo pasitikėti tuo, ką apie užsienio įvykį papasakodavo vietos žiniasklaida. Dabar skaitytojas gali pats atsidaryti pirminį šaltinį, perskaityti užsienio žurnalistų publikaciją ar oficialų pranešimą ir palyginti jį su lietuviškoje žiniasklaidoje pateikiama informacija.
Tai ypač aktualu kalbant apie tarptautines naujienas, technologijas, ekonomiką, mokslą, sportą ar pramogų pasaulį. Daugelis istorijų pirmiausia pasirodo užsienio kalbomis, o tik vėliau jas perima kitų šalių portalai.
Lietuviškos naujienos vis tiek išlieka svarbia kasdienės informacijos dalimi. Tokie portalai kaip Naujienos.net leidžia vienoje vietoje sekti aktualijas, patarimus, sveikatos, gyvenimo būdo ir kitas skaitytojams aktualias temas. Tačiau galimybė papildomai pasitikrinti užsienio šaltinius suteikia skaitytojui gerokai platesnį kontekstą.
Vertimas padeda pamatyti skirtingus požiūrius
Tas pats įvykis skirtingose šalyse gali būti aprašomas nevienodai. Vienas portalas daugiau dėmesio skirs ekonominėms pasekmėms, kitas – žmonių istorijoms, trečias – politiniam ar technologiniam aspektui.
Jeigu žmogus gali skaityti tik viena kalba, natūraliai mato mažesnę informacijos dalį. Vertimo įrankiai leidžia šią ribą išplėsti.
Pavyzdžiui, ieškant informacijos apie naują technologiją galima skaityti ne tik lietuvišką straipsnį, bet ir gamintojo informaciją anglų kalba, Vokietijos technologijų portalo testą ar vartotojų komentarus kitoje šalyje.
Tokiu būdu vertimas tampa ne vien priemone suprasti svetimus žodžius. Jis padeda palyginti informaciją ir susidaryti platesnį vaizdą.
Žinoma, automatinis vertimas nėra tobulas. Sudėtingesni posakiai, humoras, profesiniai terminai ar konkrečiam regionui būdingos frazės kartais gali būti išverstos netiksliai. Todėl svarbios informacijos atveju verta vertinti ne tik vieną sakinį, bet ir bendrą teksto kontekstą.
Socialiniai tinklai dar labiau panaikino kalbų ribas
Didelė dalis naujienų šiandien pasiekia žmones ne per naujienų portalų pagrindinius puslapius, o per socialinius tinklus.
„Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ir kitose platformose kasdien platinamas turinys iš daugybės šalių. Žmogus gali pamatyti vaizdo įrašą iš Italijos, komentarą iš JAV ar įrašą iš Lenkijos net specialiai tokios informacijos neieškodamas.
Dėl to vertimo poreikis atsiranda praktiškai kasdien.
Kartais pakanka suprasti vieną komentarą ar trumpą antraštę, o kartais norisi išsiversti visą straipsnį. Būtent čia automatiniai vertimo įrankiai tampa kasdienio interneto naudojimo dalimi.
Tai ypač pastebima tarp žmonių, kurie domisi tarptautiniais įvykiais, kelionėmis, technologijomis ar užsienio kultūra. Kalbos mokėjimas vis dar yra didelis privalumas, tačiau norint bent jau suprasti pagrindinę informaciją jis nebėra būtinas.
Ar išverstu tekstu galima visiškai pasitikėti?
Automatinio vertimo kokybė per pastaruosius metus labai pagerėjo, tačiau skaitytojui vis tiek verta išlikti atidžiam.
Ypač svarbu atsargiai vertinti skaičius, datas, asmenų pavardes, medicininius terminus ir teisinius dokumentus. Tokiais atvejais viena netiksliai išversta frazė gali pakeisti visą sakinio prasmę.
Jeigu informacija svarbi, naudinga patikrinti originalų tekstą, palyginti kelis šaltinius arba išversti abejonių keliantį sakinį atskirai.
Naujienų skaitymo atveju dar svarbesnis tampa šaltinių vertinimas. Automatinis vertimas gali išversti tekstą, tačiau jis negali garantuoti, kad pats šaltinis pateikia teisingą informaciją. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kas paskelbė informaciją, kada ji buvo paskelbta ir ar ją patvirtina kiti patikimi šaltiniai.
Kalbos barjeras internete tampa vis mažesnis
Internetas jau seniai yra pasaulinis, tačiau ilgą laiką žmonės jame vis tiek gyveno gana uždarose kalbinėse erdvėse. Automatinio vertimo technologijos šias ribas palaipsniui naikina.
Šiandien galima pradėti rytą skaitant lietuviškas naujienas, vėliau pasitikrinti informaciją anglų kalbos portale, perskaityti Vokietijos svetainės straipsnį ir vakare suprasti komentarą, parašytą visiškai nepažįstama kalba.
Tai nereiškia, kad gimtosios kalbos žiniasklaida tampa mažiau reikalinga. Priešingai – vietiniai portalai padeda atrinkti tai, kas svarbiausia konkrečiai auditorijai, ir pateikia informaciją jai suprantamame kontekste.
Tačiau galimybė lengvai peržengti kalbos ribas suteikia skaitytojui dar vieną svarbų pranašumą – galimybę pačiam ieškoti, lyginti ir vertinti informaciją iš gerokai platesnio šaltinių rato.
Būtent todėl vertimo technologijos šiandien tampa ne tik pagalbine priemone keliaujant ar bendraujant. Jos vis dažniau yra įrankis, padedantis geriau suprasti tai, kas vyksta aplink mus ir visame pasaulyje.
