Susitikime stoja tyla, o paskui kažkas pasiūlo: „Pagal mane, reikėtų viską atidėti kitai savaitei.“ Mintis aiški, kolegos linkteli, nors pasiūlymas gali būti visai protingas. Tačiau lietuvių kalboje nuomonė šitaip neišreiškiama, o tokia konstrukcija į mūsų kasdienybę atkeliavo iš kaimyninių kalbų.
Kur dažniausiai ją girdime
Ši frazė skamba ne vien posėdžių salėse. Ją išgirsite per šeimos pietus, kai renkamasi, kur praleisti atostogas, televizijos laidose, kai svečiai dalijasi savo požiūriu, ir socialiniuose tinkluose, kur komentarai paprastai pradedami asmenine nuomone.
Kai kažką kartoja tiek daug žmonių, tai ima atrodyti natūralu. Todėl verta stabtelėti ir paklausti, iš kur frazė iš tikrųjų atsirado.
Ką lietuviškai reiškia „pagal“
Prielinksnis „pagal“ turi savo aiškų darbą: nurodo, kad kas nors atitinka tam tikrą tvarką ar pavyzdį. Sakome „pagal planą“, „pagal įstatymą“, „pagal receptą“. Jis taip pat gali žymėti vietą ar kryptį, pavyzdžiui, „eiti pagal upę“ ar „sodinti pagal tvorą“.
Nuomonei išreikšti turime kitų, gerokai senesnių būdų. Pasakę „pagal mane“, tarsi padarome save taisykle ar matu, pagal kurį kas nors vyksta. Tokios reikšmės šis prielinksnis lietuvių kalboje neturi, ją jam „priskolino“ kaimyninės kalbos.
Kaip nuomonę išsako kitos kalbos
Pažvelgę į kaimynus, iškart pamatysime, iš kur šaknys:
- lenkiškai: według mnie, pažodžiui „pagal mane“;
- rusiškai: по-моему;
- ukrainietiškai: на мою думку, pažodžiui „mano mintimi“;
- latviškai: manuprāt, sulieta iš „mano protu“;
- estiškai: minu arvates, „mano manymu“;
- angliškai: in my opinion, „mano nuomone“.
Lenkiškas posakis ir lietuviškas „pagal mane“ beveik tobulai sutampa. Tai kalkė: svetimas pasakymas perimtas visas, tik žodžiai išversti į savus. Latviai, artimi mūsų kalbos giminaičiai, mintį perteikia per „protą“, o tai primena lietuviškąjį „mano manymu“.
Kuo pakeisti „pagal mane“
Lietuviški pakaitalai nėra nei painūs, nei pasenę. Pasirinkti galima pagal tai, kokioje situacijoje kalbate:
- mano nuomone – neutralus variantas, tinkantis bet kur;
- mano manymu – šiek tiek šiltesnis ir labiau pokalbinis;
- mano supratimu – kai norisi pabrėžti, kaip pats suvokiate padėtį;
- mano galva – šnekamajai kalbai, skamba gyvai ir lietuviškai;
- man atrodo, aš manau – paprasčiausias ir dažnai pats natūraliausias pasirinkimas.
Taip „Pagal mane, reikėtų atidėti“ pavirsta į „Mano manymu, reikėtų atidėti“ arba tiesiog „Manau, reikėtų atidėti“. Sakinys sutrumpėja ir skamba užtikrinčiau.
Panašios kalkės su „ant“ ir „pagal“
„Pagal mane“ nėra viena. Šalia jos į kalbą tuo pačiu keliu pateko ir daugiau klaidingų pasakymų.
„Ant rytojaus“. „Ant rytojaus jis išvažiavo.“ Taisyklingai sakoma kitą dieną arba rytojaus dieną.
„Ant kiek“. „Ant kiek tai tiesa?“ Pakanka paprasto kiek: „Kiek tai tiesa?“ Oficialesnėje kalboje tinka kokiu mastu.
„Ant greitųjų“. „Ant greitųjų užkandau.“ Taisyklingi variantai: greitosiomis arba paskubomis.
„Eiti ant susirinkimo“. Renginio kryptį žymime prielinksniu į: į susirinkimą, į koncertą, į pamoką.
„Skambinti pagal telefoną“. Skambiname telefonu ir prielinksnio nereikia, kaip ir sakome rašyti rašikliu ar važiuoti autobusu.
Kaip atpratinti save nuo šio įpročio
Įprastą frazę pakeisti nelengva, nes ji išsprūsta automatiškai, be jokio svarstymo. Padėti gali keli žingsniai.
Išsirinkite tik vieną pakaitalą. Neverta bandyti iškart naudoti visų penkių. Paimkite, tarkime, „mano manymu“, ir savaitę sąmoningai juo naudokitės. Netrukus jis pats ims šokti ant liežuvio.
Pradėkite nuo rašto. Žinutėse ir laiškuose klaidą pastebėti paprasčiau nei gyvame pokalbyje. Kai rašydami pripratinsite save prie lietuviško varianto, jis natūraliai atsiras ir šnekamojoje kalboje.
Įtraukite artimuosius. Namuose ar darbe galima sutarti švelniai taisyti vieni kitus. Svarbu, kad tai liktų žaidimu, o ne priekaištu, nes tada mokytis smagiau.
Kartais frazės tiesiog nereikia. Dažnai įžanga visai nereikalinga. „Reikėtų atidėti“ skamba ne mažiau įtikinamai, o kartais net tvirčiau.
Ar dėl to verta sukti galvą
Pokalbyje su draugu „pagal mane“ nieko nesugadins ir už tai niekas nebaus. Vis dėlto kalbos redaktoriai pastebi, kad būtent tokios smulkmenos geriausiai išduoda, kaip rašo tekstą kūręs žmogus. Oficialiame laiške, per darbo pokalbį, pranešime ar viešame įraše jos krinta į akis greičiau už kablelio klaidą.
Be to, lietuviški pasakymai dažnai tiesiog gražesni. „Mano galva“ turi charakterio, o „manau“ yra trumpesnis. Taisyklinga kalba kartais yra ne nuobodi pareiga, o gražesnis būdas pasakyti tą patį.
Jei abejojate dėl kokio nors posakio, pasižiūrėkite, kaip tą pačią mintį sako kitos kalbos. Toks palyginimas dažnai parodo, kur į lietuvių kalbą įsimaišė svetimas modelis.
