Kai kalbame apie vertimo paslaugų kokybę, anksčiau ar vėliau į pokalbį įsiterpia trys raidės ir penki skaitmenys – ISO 17100. Šis standartas jau ne vienerius metus formuoja tai, kaip profesionalios vertimo agentūros organizuoja savo darbą, ir jei esate susidūrę su vertimo paslaugų pirkimu ar teikimu, tikriausiai bent kartą matėte šią nuorodą kažkieno svetainėje ar sutartyje. Bet kas iš tikrųjų slypi po šiuo sertifikatu, ir ar jis tikrai garantuoja geresnę kokybę, ar tiesiog gražiai atrodo ant popieriaus?
Kas yra ISO 17100 ir iš kur jis atsirado
ISO 17100 – tai tarptautinis standartas, skirtas būtent vertimo paslaugoms, patvirtintas 2015 metais ir pakeitęs ankstesnį Europos standartą EN 15038. Skirtingai nuo daugelio kitų ISO standartų, kurie apima platesnes kokybės vadybos sistemas (kaip, tarkime, ISO 9001), šis dokumentas orientuotas išskirtinai į vertimo procesą – nuo užsakymo priėmimo iki galutinio dokumento pristatymo klientui.
Standartas apibrėžia reikalavimus vertėjų kvalifikacijai, techninei ir žmogiškųjų išteklių bazei, projektų valdymui, kokybės užtikrinimo procedūroms bei ryšiams su klientais. Kitaip tariant, tai nėra vien apie tai, ar vertėjas moka kalbą – tai apie visą sistemą, kuri turi veikti taip, kad rezultatas būtų nuoseklus ir patikimas, nesvarbu, kas konkrečiai dirba prie projekto.
Kodėl vertimo biurai apskritai siekia šio sertifikato
Reikia pripažinti – sertifikavimas kainuoja pinigus, laiką ir nemažai biurokratijos. Tad kodėl vertimo įmonės vis tiek eina šiuo keliu? Atsakymas paprastas: tai rinkos signalas. Kai didelė korporacija ar valstybinė institucija skelbia viešąjį pirkimą vertimo paslaugoms, ISO 17100 sertifikatas dažnai tampa būtinu kriterijumi arba bent jau reikšmingu pranašumu prieš konkurentus.
Be to, standartas priverčia įmonę susitvarkyti vidinius procesus. Daug vertimo biurų, ypač mažesnių, dirba gana chaotiškai – vertėjas gauna tekstą, išverčia, atsiunčia atgal, ir viskas. ISO 17100 reikalauja, kad būtų aiškiai apibrėžti etapai: užklausos analizė, terminų valdymas, vertimas, redagavimas kito specialisto (ne to paties, kuris vertė), galutinė peržiūra. Tai gali skambėti biurokratiškai, tačiau praktikoje sumažina klaidų tikimybę.
Vertėjo kvalifikacija pagal standartą – ne bet kas gali versti
Vienas iš įdomesnių standarto aspektų – jis konkrečiai apibrėžia, kokią kvalifikaciją turi turėti vertėjas, kad jo darbas atitiktų ISO 17100 reikalavimus. Reikia bent vieno iš šių kriterijų: aukštojo išsilavinimo vertimo srityje, arba kito aukštojo išsilavinimo plius bent dvejų metų profesinės vertimo patirties, arba penkerių metų profesinės vertimo patirties be formalaus išsilavinimo srityje.
Tai svarbu suprasti klientams – jei matote, kad vertimo biuras dirba pagal šį standartą, tai reiškia, kad prie jūsų dokumento dirba ne atsitiktinis žmogus, mokantis dvi kalbas, o asmuo, kurio kompetencija patikrinta ir dokumentuota. Skamba akivaizdžiai, bet realybėje rinkoje yra nemažai atvejų, kai vertimai atliekami žmonių be jokios formalios patirties, ypač kai kalbama apie retesnes kalbų poras arba spaudžiant terminams.
Redagavimo etapas – standarto širdis
Jei reikėtų išskirti vieną punktą, kuris labiausiai skiria ISO 17100 sertifikuotą darbą nuo įprasto, tai būtų privalomas redagavimo etapas atskiro specialisto. Standartas nurodo, kad kiekvienas vertimas turi būti peržiūrėtas antro kvalifikuoto vertėjo ar redaktoriaus, kuris lygina originalą su vertimu ir tikrina terminologiją, stilių, gramatiką, faktinį atitikimą.
Tai reiškia, kad vienas žmogus negali būti ir vertėjas, ir vienintelis kokybės kontrolierius savo paties darbui – toks „keturių akių“ principas. Praktikoje tai reikšmingai sumažina smulkias klaidas, kurios atsiranda dėl nuovargio, skubos ar tiesiog akių prisitaikymo prie savo paties teksto. Kiekvienas, kas kada nors redagavo savo rašinį po kelių valandų darbo, žino, kaip lengva praleisti akivaizdžią klaidą, kurią pastebi šalia esantis žmogus per kelias sekundes.
Automatinis vertimas ir ISO 17100 – ar jie apskritai suderinami
Čia prieiname prie klausimo, kuris ypač aktualus, kai kalbame apie vertimo technologijas. Automatinis vertimas, mašininis vertimas, neuroninio tinklo sistemos – visa tai tapo neatsiejama šiuolaikinio vertimo proceso dalimi. Bet ar toks darbas gali atitikti ISO 17100 reikalavimus?
Atsakymas – taip, bet su sąlygomis. 2017 metais standartas buvo papildytas priedu, kuris konkrečiai kalba apie mašininio vertimo naudojimą kartu su žmogaus redagavimu, vadinamu post-editing. Standartas pripažįsta, kad mašininis vertimas gali būti pradinis etapas, tačiau po jo privalo eiti kvalifikuoto specialisto atliekamas taisymas ir peržiūra – lygiai tas pats principas kaip ir su visiškai žmogaus atliktu vertimu.
Praktiškai tai reiškia, kad geras vertimo biuras, naudojantis automatines sistemas savo darbe, gali sujungti technologijų greitį su žmogiškos priežiūros patikimumu. Vien mašininis vertimas be redagavimo niekada neatitiks ISO 17100 – ir tai svarbu žinoti, jei matote pasiūlymus, kur „ISO standartas“ minimas šalia „100% automatizuoto vertimo“ be jokio žmogaus dalyvavimo.
Ką standartas reiškia paprastam klientui
Jei jums reikia išversti dokumentą – nesvarbu, ar tai sutartis, medicininė pažyma, ar techninė instrukcija – ISO 17100 sertifikatas suteikia tam tikrą ramybę. Tai nereiškia, kad nesertifikuoti biurai dirba blogai – daug puikių vertėjų dirba individualiai ir neturi jokio noro ar poreikio sertifikuotis. Bet jei kalbame apie didesnius, sudėtingesnius projektus, kur svarbi nuoseklumas per daugelį dokumentų ir kalbų, sertifikuota sistema sumažina riziką.
Praktinis patarimas – jei renkatės vertimo paslaugų teikėją svarbiam projektui, paklauskite ne tik apie sertifikatą, bet ir apie tai, kaip konkrečiai jie taiko standarto reikalavimus. Ar tikrai kiekvienas vertimas eina per antrą specialistą? Kaip valdoma terminologija ilgalaikiuose projektuose? Ar yra aiškus procesas, kai kyla klausimų dėl konteksto? Sertifikatas yra popierius, bet realus procesas – tai, kas iš tiesų nulemia rezultatą.
Vietoj apibendrinimo: ką verta atsiminti einant į vertimo pasaulį
ISO 17100 nėra magiška lazdelė, kuri automatiškai paverčia kiekvieną vertimą tobulu, bet tai yra rimtas rodiklis, kad įmonė investavo į struktūrą, o ne dirba „kaip pavyks“. Jei matote šį sertifikatą – tai geras ženklas, bet ne vienintelis kriterijus, į kurį verta žiūrėti. Verta pasidomėti ir konkrečia patirtimi jūsų srityje, atsiliepimais, bandomuoju vertimu, jei įmanoma.
Automatinio vertimo technologijų kontekste standartas primena vieną paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą – technologija gali pagreitinti procesą, bet atsakomybę už galutinę kokybę visada turi nešti žmogus. Kad ir kaip toli pažengė neuroniniai tinklai, kalbos niuansai, kultūrinis kontekstas ir specifinė terminologija vis dar reikalauja žmogaus akies. Todėl kitą kartą, kai rinksitės tarp „greito ir pigaus“ bei „sertifikuoto ir patikrinto“ vertimo, verta apsvarstyti, ką iš tikrųjų reiškia jūsų dokumentui skirtas laikas ir dėmesys – nes būtent tai, o ne pati raidžių kombinacija ant sertifikato, iš tiesų lemia, ar vertimas bus vertas savo kainos.
