Juokingos vertimo klaidos

Juokingos vertimo klaidos

Kiekvienas, kas nors kartą naudojosi automatiniu vertėju, turbūt yra susidūręs su situacija, kai išverstas tekstas sukelia ne tik nesusipratimą, bet ir tikrą juoko priepuolį. Dirbdami vertimo srityje jau ne vienerius metus, esame matę tokių perlų, kad kartais net sunku patikėti, jog tai ne specialiai sukurtas anekdotas, o realus, kažkam rimtai reikalingas tekstas. Šiame įraše norime pasidalinti keliomis istorijomis ir pastebėjimais apie tai, kodėl vertimo mašinos kartais taip smarkiai „suklysta“ ir kas iš to gaunasi.

Kai meniu tampa siaubo filmu

Vienas populiariausių vertimo klaidų šaltinis – restoranų meniu. Kinijos, Vietnamo ar Tailando restoranai, norėdami pritraukti turistus, dažnai naudoja automatinius vertėjus savo meniu versti į anglų ar kitas kalbas, tačiau rezultatas būna toli gražu ne apetitą keliantis. Teko matyti tokių patiekalų pavadinimų kaip „Sumuštas kūdikis su padažu“ (turėjo būti „smulkintos daržovės“) arba „Valstybės vaikai gaminti garuose“ – čia iš tikrųjų buvo kalbama apie tam tikrą tešlainių rūšį.

Priežastis paprasta – daugelis Azijos kalbų turi hieroglifus ar rašmenis, kurie vienu ženklu gali reikšti kelis skirtingus žodžius priklausomai nuo konteksto. Mašininis vertimas, neturėdamas pakankamai konteksto ar būdamas apmokytas ant ribotos duomenų bazės, tiesiog pasirenka pirmą pasitaikiusią reikšmę žodyne. Tokie atvejai puikiai iliustruoja, kodėl svarbu nepasitikėti aklai automatiniu vertimu, kai kalbama apie viešai matomus tekstus – juk niekas nenori, kad jo restoranas taptų interneto memu.

Verslo pasaulio klaidos, kurios kainavo milijonus

Ne visos vertimo klaidos yra tik juokingos – kai kurios tikrai brangiai kainavo didelėms kompanijoms. Klasikinis pavyzdys – automobilių gamintojas, kuris pristatydamas savo modelį Ispanijoje pavadinimo nepakeitė, nors tas pats žodis ispanų kalboje turėjo visai kitą, gana nešvankią reikšmę. Arba istorija apie kompaniją, kurios šūkis „Turn it loose“ (maždaug „paleisk laisvę“) buvo išverstas į ispanų kalbą taip, kad reiškė „turėk viduriavimą“. Galite įsivaizduoti reklamos poveikį.

Šie atvejai rodo, kad automatinis vertimas be žmogaus peržiūros gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir prekės ženklo reputaciją. Kalbos niuansai, idiomos, kultūriniai kontekstai – visa tai reikalauja žmogiško supratimo, kurio, kad ir kaip pažangi būtų technologija, mašina dar negali visiškai atkartoti. Būtent todėl profesionalūs vertimo biurai visada rekomenduoja svarbius, viešai skelbiamus tekstus peržiūrėti bent kartą po vertimo, ypač jei tai susiję su prekės ženklo įvaizdžiu ar rinkodara.

Kai idiomos tampa pažodiniu pragaru

Viena mėgstamiausių temų, apie kurias mėgstame kalbėti su kolegomis, yra idiomų vertimas. Automatiniai vertėjai istoriškai turėjo (ir dažnai vis dar turi) didžiulių problemų su posakiais, kurių negalima versti pažodžiui. Pavyzdžiui, lietuviškas posakis „lyti kaip iš kibiro“ išverstas pažodžiui į anglų kalbą skambėtų kaip „raining like from a bucket“ – gramatiškai teisingai, bet vietiniam kalbėtojui skambėtų keistai, nes anglų kalboje egzistuoja savas ekvivalentas „raining cats and dogs“.

Dar juokingiau, kai tokie posakiai verčiami iš vienos „egzotiškos“ kalbos į kitą per trečią, tarpinę kalbą – tada klaidos kaupiasi sluoksniais, o galutinis rezultatas dažnai neturi jokio ryšio su originalu. Šiuolaikiniai neuroniniai vertimo modeliai šioje srityje jau padarė didelę pažangą – jie geriau atpažįsta frazes kaip visumą, o ne verčia žodis po žodžio, tačiau idiomos vis dar išlieka viena sudėtingiausių sričių, kur reikalinga žmogaus kalbos nuojauta.

Google Translate ir socialiniai tinklai – juoko aruodas

Socialiniai tinklai tiesiog knibždėte knibžda ekrano nuotraukų su absurdiškais vertimais. Kartais tai būna svetainių, kurios automatiškai verčia savo turinį pagal vartotojo naršyklės kalbą, klaidos – pavyzdžiui, prekės pavadinimas „Chicken breast“ paversdavo į „vištienos krūtinę“, tačiau kai kurios sistemos tokį patį žodį „breast“ kituose kontekstuose išversdavo visiškai netinkamai, sukurdamos komišką ar net nepatogią situaciją.

Populiaru dalintis ir kelionių aprašymų vertimais, kur, pavyzdžiui, viešbučio aprašymas „Free Wi-Fi in all rooms“ virsdavo kažkuo panašiu į „laisvas belaidis ryšys visose galvose“ – čia jau kalbos modelis supainiojo „rooms“ (kambariai) su kitu, panašiai skambančiu žodžiu. Tokie atvejai dažnai kyla iš to, kad automatinis vertimas remiasi statistiniais modeliais, kurie kartais „pagauna“ ne tą kontekstą, ypač kai sakinys trumpas ir jame trūksta papildomos informacijos, padedančios išsirinkti tinkamą reikšmę.

Kodėl mašinos vis dar klysta (ir kodėl tai ne visada blogai)

Verta suprasti, kodėl apskritai atsiranda tokios klaidos. Automatinis vertimas veikia remdamasis milžiniškais duomenų kiekiais – tekstais, kuriuos sistema „išmoko“ analizuodama milijonus sakinių poras skirtingomis kalbomis. Problema ta, kad kalba yra gyva, nuolat besikeičianti sistema, kurioje tas pats žodis skirtinguose kontekstuose gali reikšti visai skirtingus dalykus. Be to, daugelis kalbų turi tarmių, žargono, kultūrinių nuorodų, kurių tiesiog fiziškai neįmanoma sudėti į vieną universalų modelį.

Įdomu tai, kad kartais tokios klaidos atsiranda ne dėl blogo modelio, o dėl prasto įvesties teksto. Jei originalus tekstas parašytas su gramatinėmis klaidomis, be skyrybos ženklų ar dviprasmiškai suformuluotas, net geriausias vertimo variklis gali „susipainioti“. Todėl vienas iš patarimų, kuriuos visada duodame savo skaitytojams – prieš verčiant tekstą automatiniu būdu, pirmiausia patikrinkite, ar pats originalas yra aiškus, gramatiškai teisingas ir be dviprasmybių. Tai gerokai sumažina tikimybę gauti keistą ar juokingą rezultatą.

Praktiniai patarimai, kaip išvengti savo paties „meniu momento“

Jei ruošiatės naudoti automatinį vertimą svarbiam tekstui – ar tai būtų verslo dokumentas, svetainės turinys, ar tiesiog laiškas užsienio partneriui – verta laikytis kelių paprastų taisyklių:

  • Trumpi ir aiškūs sakiniai. Kuo sudėtingesnis sakinio konstravimas, tuo didesnė tikimybė, kad vertimo sistema kažką supras klaidingai.
  • Venkite idiomų ir slengo. Jei tekstas skirtas verčiamas automatiškai, geriau iš karto rašyti be vaizdingų posakių, kurių tiesioginis vertimas gali neturėti prasmės.
  • Peržiūrėkite rezultatą su gimtakalbiu. Ypač jei tekstas bus skelbiamas viešai – reklamoje, svetainėje ar produkto etiketėje – verta paprašyti kalbą mokančio žmogaus peržiūros.
  • Naudokite kontekstą. Šiuolaikiniai vertimo įrankiai geriau dirba, kai jiems pateikiamas ne pavienis žodis ar frazė, o visas sakinys ar net pastraipa – tai leidžia sistemai geriau „suprasti“, apie ką kalbama.
  • Tikrinkite dviprasmiškus žodžius. Jei žinote, kad tam tikras žodis jūsų kalboje turi kelias reikšmes, geriau iš anksto jį pakeiskite sinonimu, kuris mažiau dviprasmiškas.

Kai klaida tampa mokymo priemone

Įdomu tai, kad daugelis šių juokingų klaidų iš tikrųjų padėjo tobulinti vertimo technologijas. Kiekvienas kuriozinis atvejis, kuris išplinta internete, dažnai patenka į kūrėjų akiratį, ir jie panaudoja tokius pavyzdžius modeliams tobulinti. Tad kitą kartą, kai matysite juokingą vertimo klaidą socialiniuose tinkluose, žinokite – yra tikimybė, kad būtent tokie pavyzdžiai padeda ateities vertimo sistemoms tapti protingesnėms.

Be to, verta prisiminti, kad kalbų vertimas – tai ne tik žodžių keitimas iš vienos kalbos į kitą, bet visas kultūrinis ir kontekstinis procesas. Net patys geriausi profesionalūs vertėjai kartais susimąsto ilgai prieš išversdami sudėtingą posakį ar kultūrinę nuorodą. Tad nenuostabu, kad mašinos, nors ir labai pažengusios, vis dar retkarčiais „paslysta“ ant tokių pačių slidžių kalbos akmenukų.

Vietoj griežtos pabaigos – keletas minčių pamąstymui

Jei kas nors iš šio straipsnio ir liko galvoje, tai tikriausiai tas jausmas, kad kalba yra kur kas gyvesnis ir sudėtingesnis reiškinys, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Automatinis vertimas per pastarąjį dešimtmetį padarė milžinišką šuolį – šiandieniniai įrankiai atpažįsta kontekstą, mokosi iš milijardų sakinių ir vis rečiau gimdo tokius perlus, kokius matėme prieš dešimtmetį. Tačiau kol kalba lieka žmogiška, tobulos, visada teisingos automatinės sistemos tikriausiai neišvysime niekada – ir, tiesą sakant, gal tai net gerai, nes tos klaidos ne tik pralinksmina, bet ir primena, kokia unikali ir subtili yra kiekviena kalba.

Kitą kartą, kai naudositės vertimo įrankiu svarbiam tekstui, prisiminkite šiuos pavyzdžius ir skirkite kelias papildomas minutes patikrinimui. O jei jums vis tiek pavyks sukurti savo asmeninį „meniu momentą“ – nebijokite juo pasidalinti, nes būtent tokios istorijos primena, kad už kiekvienos technologijos vis dar slypi žmogiškas, kartais net absurdiškas, bet visada įdomus kalbos pasaulis.