Kai reikia pateikti dokumentus valstybinei institucijai, universitetui užsienyje ar imigracijos tarnybai, anksčiau ar vėliau išgirsi frazę „reikalingas notarinis vertimas”. Ir tada prasideda klausimai – kuo tai skiriasi nuo įprasto vertimo, kur jį galima gauti, kiek tai kainuoja ir ar apskritai galima pasitikėti vertimo programėlėmis šiame procese. Pabandysime viską išdėlioti be sudėtingų terminų, taip, kaip paaiškintume draugui, kuriam rytoj reikia nunešti dokumentus į ambasadą.
Kas iš tikrųjų slepiasi po sąvoka „notarinis vertimas”
Pirmiausia išsiaiškinkime vieną dažną nesusipratimą – notaras nevertina teksto teisingumo. Jis netikrina, ar vertėjas teisingai išvertė kiekvieną žodį, ir tikrai neieško gramatinių klaidų. Notaro darbas kitoks – jis tvirtina vertėjo parašo autentiškumą arba patvirtina dokumento kopijos tapatumą originalui. Tai reiškia, kad atsakomybė už vertimo kokybę visada guli ant vertėjo pečių, o notaras tiesiog suteikia oficialų svorį visam dokumentų paketui.
Praktiškai tai atrodo taip: vertėjas išverčia dokumentą, prisega jį prie originalo ar jo kopijos, pasirašo, o notaras patvirtina, kad būtent šis asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją, pasirašė šį vertimą jo akivaizdoje arba kad parašas jam yra žinomas. Kai kuriose šalyse (taip pat ir Lietuvoje) egzistuoja vadinamieji prisiekusieji vertėjai, kurių parašas turi ypatingą teisinę galią, tačiau dažnai užtenka ir paprasto vertėjo, kurio parašą tvirtina notaras.
Kada be notarinio vertimo tiesiog neapsieisi
Yra situacijų, kai paprastas vertimas, net ir labai kokybiškas, tiesiog netiks. Štai keletas tipiškų atvejų:
- Emigracija ar dokumentų tvarkymas kitoje šalyje – gimimo, santuokos, mirties liudijimai, diplomai, pažymos apie neteistumą
- Verslo steigimas užsienyje – įstatai, registracijos dokumentai, sutartys
- Teisminiai procesai – ieškiniai, teismo sprendimai, įrodymai kitomis kalbomis
- Studijos užsienyje – diplomų priedai, akademinės pažymos, mokymosi programų aprašai
- Nekilnojamojo turto sandoriai su užsienio piliečiais
Įdomu tai, kad reikalavimai skiriasi priklausomai nuo šalies ir institucijos. Kartais užtenka paprasto vertimo su vertimo biuro antspaudu, kartais reikalaujama apostilės, o kartais – ir viso to, ir dar notarinio patvirtinimo. Todėl visada verta iš anksto pasiteirauti institucijos, kuriai dokumentus teiksi, kokių tiksliai reikalavimų ji laikosi. Skambučiu ar el. laišku sutaupysi savaites laukimo ir papildomų išlaidų.
Kaip iš tikrųjų vyksta visas procesas
Jei niekada nesi susidūręs su šia procedūra, ji gali atrodyti gremėzdiška, bet iš tiesų viskas gana logiška. Pirmiausia reikia rasti vertėją arba vertimo biurą, kuris dirba su notariniais vertimais – ne visi vertėjai turi tokią praktiką ar ryšius su notarų kontoromis. Tada pateiki originalų dokumentą (arba jo kopiją, priklausomai nuo reikalavimų) vertimui.
Vertėjas išverčia tekstą, prijungia jį prie originalo ar kopijos taip, kad būtų aišku, jog tai vieno komplekto dalys – dažniausiai susegama ir uždedamas antspaudas ant susegimo vietos. Po to keliaujama pas notarą, kuris tvirtina vertėjo parašą. Kartais vertimo biurai turi susitarimus su konkrečiais notarais ir gali visą procesą sutvarkyti už tave, kartais tenka patiems eiti pas notarą su jau paruoštu vertimu.
Svarbu žinoti – notaras dažnai reikalauja, kad vertėjas asmeniškai pasirašytų jo akivaizdoje, todėl vien vertimo gavimas paštu ar internetu dar nereiškia, kad viskas baigta. Kai kuriose šalyse yra galimybė tvirtinti nuotoliniu būdu, bet Lietuvoje tradicinis būdas vis dar dominuoja.
O kaip su automatiniu vertimu – ar jis čia apskritai turi vietą?
Šitas klausimas kyla nuolat, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Automatinio vertimo įrankiai per pastaruosius metus tikrai stipriai patobulėjo – jie puikiai tinka greitai suprasti teksto esmę, išversti el. laišką ar susigaudyti, apie ką kalbama straipsnyje. Bet notariniam vertimui jų naudoti tiesiogiai negalima, ir tam yra kelios rimtos priežastys.
Pirma, notarinis vertimas reikalauja žmogaus – kvalifikuoto vertėjo – parašo. Programa negali pasirašyti dokumento, taigi formaliai automatinis vertimas niekada netaps notariniu, kad ir koks tikslus jis būtų. Antra, teisiniai, medicininiai ar oficialūs dokumentai dažnai turi labai specifinę terminologiją, kur viena netiksliai išversta sąvoka gali pakeisti viso sakinio prasmę teisiniu požiūriu. Trečia, formatavimas, antspaudų, parašų ir pastabų vietos taip pat turi būti tiksliai atspindėti vertime – tai dalykai, kuriuos automatinis vertimas tiesiog ignoruoja.
Vis dėlto tai nereiškia, kad automatinio vertimo įrankiai neturi jokios naudos šiame kontekste. Daugelis vertėjų, dirbančių su notariniais vertimais, naudoja automatinio vertimo sistemas kaip pirminį juodraštį arba terminų sutikrinimo priemonę – tai pagreitina darbą, bet galutinį tekstą visada peržiūri ir redaguoja žmogus. Taip pat, jei tau reikia iš anksto suprasti, apie ką yra dokumentas, prieš siunčiant jį profesionaliam vertėjui, automatinis vertimas gali būti puikus pirmas žingsnis – padeda susiorientuoti ir pasiruošti klausimus.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Per metus bendraujant su žmonėmis, kuriems reikėjo notarinio vertimo, išryškėja keli pasikartojantys klausimai ir problemos. Pirma – žmonės dažnai nepasitikslina reikalavimų iš anksto ir atsiduria situacijoje, kai vertimas jau paruoštas, bet institucija nori kitokio formato ar papildomo tvirtinimo. Antra – kai kurie bando taupyti ir kreipiasi į pigiausią vertėją, neturintį patirties su oficialiais dokumentais, o vėliau tenka viską daryti iš naujo, nes vertimas neatitinka standartų.
Trečia dažna klaida – vardų ir pavardžių transliteracija. Jei tavo pase vardas parašytas vienaip, o vertime – kitaip (net jei tai tiesiog skirtingas transliteracijos būdas), gali kilti problemų. Visada verta iš anksto aptarti su vertėju, kaip bus rašomi tikriniai vardai, ypač jei jie nėra lotyniška abėcėle parašytoje kalboje.
Ketvirta – žmonės pamiršta, kad kai kurie dokumentai prieš verčiant turi būti apostilinti arba legalizuoti. Jei apostilė uždedama po vertimo, gali tekti viską daryti iš naujo, nes apostilė turi apimti ir vertimą, priklausomai nuo šalies reikalavimų.
Kiek tai kainuoja ir kiek laiko užtrunka
Kaina priklauso nuo kelių veiksnių – kalbos poros, dokumento apimties, skubumo ir to, ar vertimo biuras jau turi susitarimą su notaru. Standartinis vieno puslapio dokumento vertimas su notariniu patvirtinimu Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo trisdešimties iki septyniasdešimties eurų, priklausomai nuo kalbos – anglų ar rusų kalba paprastai pigiau, retesnės kalbos (pavyzdžiui, japonų ar arabų) brangiau, nes tokių vertėjų mažiau.
Laiko atžvilgiu, jei nesiskubinama, procesas gali užtrukti tris–penkias darbo dienas. Skubos atveju, sumokėjus papildomai, dažnai galima gauti viską per vieną–dvi dienas. Vertėjų kalendorius ir notarų grafikai kartais tampa kliūtimi, todėl jei žinai, kad dokumentai reikalingi konkrečiu terminu, geriau viską pradėti tvarkyti bent savaitę anksčiau, nei manai, kad reikės.
Kaip protingai susitvarkyti šį reikalą, kad nesukeltum sau papildomo galvos skausmo
Jei šiuo metu ruošiesi tvarkyti notarinį vertimą, štai praktiškas planas, kuris išgelbės nervus. Pirmiausia – prieš pradedant bet ką, paskambink ar parašyk institucijai, kuriai teiksi dokumentus, ir tiksliai išsiaiškink, kokio tipo tvirtinimo jie reikalauja. Kartais užtenka vertimo biuro antspaudo, kartais reikia ir notaro, kartais – dar ir apostilės. Šis vienas skambutis gali sutaupyti savaites.
Antra – rink vertėją ar biurą, turintį patirties būtent su tavo dokumentų tipu ir kalbos pora. Diplomo vertimas ir teismo sprendimo vertimas reikalauja skirtingų žinių, todėl geriau pasiteirauti, ar biuras jau yra dirbęs su panašiais atvejais.
Trečia – automatinio vertimo įrankius naudok išmintingai. Jie puikiai tinka suprasti dokumento turinį prieš siunčiant vertėjui, susigaudyti terminuose ar net iš anksto pasiruošti klausimų sąrašą vertėjui. Bet niekada nebandyk pateikti automatiškai išversto teksto kaip oficialaus dokumento – tai tiesiog nesuveiks teisiškai, ir gali sukelti dar didesnių problemų, jei institucija pastebės neatitikimus.
Ketvirta – iš anksto suderink, kaip bus rašomi tikriniai vardai, adresai ir kiti duomenys, kurie turi sutapti su kitais tavo dokumentais. Ir penkta – nepalik viso to paskutinei minutei. Net jei biuras žada „per dieną”, geriau turėti bent kelių dienų atsargą, nes gyvenimas mėgsta pateikti netikėtumų – notaras gali sirgti, vertėjas gali būti užsiėmęs, o dokumentas gali reikalauti papildomo patikslinimo.
Galiausiai, jei jauti, kad situacija sudėtinga ar neaiški – teisinė terminologija, keli dokumentų tipai, keliolika puslapių – nebijok tiesiog paklausti vertimo biuro specialisto patarimo. Dauguma jų mielai paaiškins procesą ir padės išvengti klaidų, kurios vėliau kainuotų ir laiko, ir pinigų. Notarinis vertimas nėra baisus žvėris, tiesiog reikia žinoti, kada ir kaip su juo elgtis.
