Lietuvis, kai lauke taip pliaupia, kad per kelias sekundes sušlapsi iki siūlo galo, sako, kad lyja kaip iš kibiro. Anglai tokį lietų vadina „it’s raining cats and dogs“, norvegai mini raganas, o čekai karučius. Pasižiūrėkime, ką skirtingų tautų kalbose iš dangaus pila liūtis ir kodėl tokie posakiai vertėjui yra tikras galvosūkis.
Stiprus lietus yra vienas tų reiškinių, kuriuos kiekviena tauta apibūdina savaip. Anglišką frazę „it’s raining cats and dogs“ pažodžiui reikėtų versti „lyja katėmis ir šunimis“. Norvegas pasakytų, kad lyja raganomis, o čekas, kad iš dangaus krenta karučiai. Išvertus tokį posakį žodis į žodį, skaitytojas pamatytų ne lietų, o keistą paveikslą.
Lietuviškas kibiras ir rusiškas viedras
Lietuvių kalboje smarkus lietus dažniausiai „pila kaip iš kibiro“. Vaizdas aiškus ir buitiškas: vanduo krenta ne lašais, o visa srove, lyg kas būtų apvertęs pilną indą.
Vyresnės kartos žmonės kartais sako ir „lyja kaip iš viedro“. Tai barbarizmas: „viedras“ atkeliavo iš rusų kalbos žodžio „ведро“, kuris reiškia kibirą. Rusai sako „льёт как из ведра“, ukrainiečių posakis beveik toks pat, o lenkai sako „leje jak z cebra“. „Ceber“ yra didelis medinis kibiras arba kubilas, tad kibiro vaizdas būdingas visam regionui.
Lietuvių kalba turi ir daugiau spalvingų posakių. Sakoma, kad „dangus prakiuro“ arba kad „lyja kaip pro rėtį“. Pastarasis vaizdas ypač taiklus: vanduo krenta iš visų pusių vienu metu.
Katės ir šunys: iš kur jie atsirado?
Angliškas „raining cats and dogs“ turbūt yra garsiausias lietaus posakis pasaulyje, tačiau jo kilmė iki šiol neaiški. Kalbininkai siūlo kelias versijas, bet nė viena nepatvirtinta.
Pirmieji panašūs pavyzdžiai randami XVII a. anglų literatūroje. 1652 m. dramaturgas Richardas Brome’as savo pjesėje rašė, kad lis šunimis ir šeškais. Po kiek laiko, 1738 m., Jonathanas Swiftas posakį su katėmis ir šunimis panaudojo kūrinyje, kuriame pašiepė to meto madingas, bet tuščias frazes. Matyt, posakis jau tada buvo plačiai žinomas.
Viena populiari versija teigia, kad per smarkias liūtis Londono gatvėmis plaukdavo nuskendusių gyvūnų kūnai. Swiftas viename ankstesniame eilėraštyje iš tiesų aprašė purviną miesto lietų, kurio srovės nešė šiukšles ir negyvus gyvūnus. Pagal kitą versiją, katės ir šunys miegodavo ant šiaudinių stogų ir per lietų nuo jų nuslysdavo. Kalbininkai šią istoriją laiko išgalvota, nes jai nėra patikimų įrodymų.
Tikėtina, kad posakis tiesiog gimė kaip juokingas perdėjimas. Katės ir šunys buvo kasdieniai gyvūnai, todėl jų „lietus“ skambėjo absurdiškai ir lengvai įsimindavo.
Kokie daiktai krenta iš dangaus kitose kalbose?
Daugelyje kalbų iš dangaus krenta ne gyvūnai, o įvairiausi daiktai:
- Prancūzai sako „il pleut des cordes“, t. y. lyja virvėmis. Vaizdas suprantamas: stiprios liūties srovės atrodo kaip ištemptos virvės.
- Vokiečiai turi panašų posakį „es regnet Bindfäden“, t. y. lyja siūlais ar špagatais.
- Olandai sako „het regent pijpenstelen“, t. y. lyja pypkių kotais.
- Čekai teigia, kad „padají trakaře“, t. y. krenta karučiai.
- Graikai sako, kad lyja kėdžių kojomis.
- Brazilai kartais sako, kad lyja kišeniniais peiliukais. Tai turbūt aštriausias lietaus vaizdas pasaulyje.
Kuriose kalbose iš dangaus krenta žmonės?
Kai kuriose kalbose iš dangaus krenta net žmonės.
Norvegai sako „det regner trollkjerringer“, t. y. lyja raganomis arba trolių moterimis. Danų posakis „det regner skomagerdrenge“ pažodžiui reiškia, kad lyja batsiuvių mokiniais. Velsiečiai sako, kad lyja senomis moterimis ir lazdomis, o Pietų Afrikos afrikanų kalboje sakoma, kad lyja senomis moterimis su vėzdais.
Kodėl būtent senos moterys? Tikslaus atsakymo nėra, bet tokie posakiai rodo, kad liaudies vaizduotė mėgsta absurdą. Kuo keistesnis vaizdas, tuo lengviau jis prilimpa.
Kurios tautos lietų lygina su indais, kaip ir lietuviai?
Kitos tautos, kaip ir lietuviai, renkasi buitinius indus. Ispanai sako „llueve a cántaros“, t. y. lyja ąsočiais. Italai sako „piove a catinelle“, t. y. lyja dubenimis. Suomiai sako „sataa kuin saavista“, t. y. lyja kaip iš kubilų. Šie posakiai artimiausi mūsų kibirui, todėl juos išversti lengviausia.
Kaip tokius posakius turėtų versti vertėjas?
Tokių posakių niekada negalima versti pažodžiui. Jei angliškame tekste parašyta „it’s raining cats and dogs“, lietuviškame vertime turi būti „pila kaip iš kibiro“, o ne katės ir šunys. Kitaip skaitytojas sustos ir ims svarstyti, kas iš tikrųjų nutiko.
Būtent todėl automatiniai vertėjai kartais suklysta: frazę išverčia pažodžiui ir praranda prasmę. Geras vertimas perteikia ne žodžius, o vaizdą. Kiekvienos kalbos skaitytojas turi pamatyti tą patį stiprų lietų, tik savo kalbos „indu“.
Kai kitąkart lauke pils kaip iš kibiro, galima prisiminti, kad tuo metu kažkur Norvegijoje iš dangaus krenta raganos, o Čekijoje karučiai. Lietuviškas kibiras, palyginti su jais, atrodo visai ramiai.
