Kai kalbame apie vertimo paslaugas, dažniausiai pagalvojame apie tekstus, terminus, kalbų poras ar automatinio vertimo įrankius. Tačiau už kiekvieno profesionalaus vertimo stovi žmogus – vertėjas, kuris kažkada turėjo parašyti savo pirmąjį CV ir įtikinti darbdavį ar klientą, kad verta juo pasitikėti. Vertėjo gyvenimo aprašymas – tai savotiškas dokumentas, kuris turi parodyti ne tik kalbų mokėjimą, bet ir gebėjimą dirbti su tekstu taip, kad jis skambėtų natūraliai kitoje kalboje. Šiame įraše pasidalinsime, kaip toks CV turėtų atrodyti, ko jame neturėtų būti ir kokias detales verta paminėti, jei norite gauti daugiau užsakymų ar darbo pasiūlymų.
Kuo vertėjo CV skiriasi nuo įprasto
Daugelis žmonių rašo CV pagal universalų šabloną – vardas, patirtis, išsilavinimas, įgūdžiai. Vertėjams tokia struktūra tinka tik iš dalies, nes darbdaviai ar biurai ieško labai konkrečios informacijos: kokias kalbų poras verčiate, kokia jūsų specializacija (teisė, medicina, technika, marketingas ar literatūra) ir kiek žodžių per dieną galite išversti. Skirtingai nuo, tarkime, buhalterio CV, kur svarbiausia patirtis ir sertifikatai, vertėjo aprašyme reikia parodyti kalbinį jautrumą – tai, ko negalima įrodyti diplomu.
Be to, vertimo rinkoje egzistuoja dvi gana skirtingos kryptys – vieni dirba su vertimo biurais kaip laisvai samdomi (freelance) specialistai, kiti ieško nuolatinio darbo įmonėje. Nuo to, kuriai kategorijai priklausote, priklauso ir CV struktūra. Freelanceriui svarbiau parodyti lankstumą, greitį ir įrankius (pvz., CAT programas kaip SDL Trados ar MemoQ), o įmonės vertėjui – gebėjimą dirbti komandoje ir laikytis įmonės terminologijos standartų.
Kalbų kompetencijos – kaip jas aprašyti teisingai
Šis punktas yra bene svarbiausias visame CV, bet kartu ir dažniausiai netiksliai užpildomas. Rašyti tiesiog „anglų kalba – puikiai“ yra nepakankamai informatyvu. Geriau naudoti tarptautinius kalbų mokėjimo lygius (A1–C2 pagal CEFR sistemą) arba nurodyti konkrečius sertifikatus, pvz., CPE, DELF, Goethe-Zertifikat ir panašiai.
Svarbu ir nurodyti kryptį – ar verčiate iš anglų į lietuvių, ar abipusiai. Daugelis vertėjų verčia tik į savo gimtąją kalbą, nes tai natūraliau ir tiksliau, tačiau yra ir tokių, kurie dirba abiem kryptimis. Jei taip – parašykite tai aiškiai, nes klientai dažnai ieško būtent tokių universalių specialistų.
Papildomai galima paminėti ir pasyvias kalbas – tas, kurias suprantate, bet nedirbate profesionaliai. Kartais tai gali būti naudinga, jei projektas reikalauja bendro supratimo apie tekstą kita kalba, net jei tiesioginis vertimas nebūtų atliekamas.
Specializacija – kodėl ji svarbesnė nei bendras patyrimas
Vertimo pasaulyje „universalus vertėjas“ dažnai reiškia „vidutinis vertėjas“. Klientai, ieškantys teisinio dokumento vertimo, nenorės rizikuoti su žmogumi, kurio CV rašoma „verčiu visų sričių tekstus“. Geriau susikoncentruoti į 2–3 sritis, kuriose jaučiatės tvirtai, ir jas išsamiai aprašyti.
Pavyzdžiui, jei specializuojatės medicinos vertimuose, paminėkite konkrečius dokumentų tipus – klinikinių tyrimų protokolus, vaistų informacinius lapelius, medicininę įrangos dokumentaciją. Tai parodo, kad turite ne tik kalbinį, bet ir dalykinį supratimą, kas medicinos, teisės ar technikos srityse yra kritiškai svarbu.
Jei dirbate su keliomis skirtingomis sritimis, galima jas išskirti CV skiltyse, pvz., „Pagrindinė specializacija“ ir „Papildomos sritys“. Tokia struktūra padeda darbdaviui greitai suprasti, kur jūsų stiprybės, be papildomų klausimų.
Įrankiai ir technologijos – nepamirškite šio skyriaus
Šiuolaikinis vertėjas retai dirba tik su „Word“ dokumentu ir žodynu. Vertimo pramonė sparčiai keičiasi – vis daugiau darbo atliekama naudojant CAT (Computer-Assisted Translation) įrankius, terminų bazes, o pastaruoju metu – ir dirbant kartu su automatinio vertimo sistemomis, kurias reikia redaguoti ir tobulinti (post-editing).
Jei turite patirties su tokiais įrankiais kaip SDL Trados, MemoQ, Wordfast, Smartcat ar net su populiariais automatinio vertimo portalais, kuriuos naudojate kaip pagalbinę priemonę, nebijokite to paminėti. Darbdaviai vertina žmones, kurie supranta, kaip technologijos gali pagreitinti darbą, tačiau nepakenkti kokybei. Svarbu pabrėžti, kad automatinis vertimas – tai įrankis, o ne pakaitalas žmogaus redaktoriaus akiai, ir gebėjimas tai suprasti bei tuo naudotis protingai yra didelis pliusas.
Portfolio ir rekomendacijos – kaip parodyti savo darbą
Kadangi vertimo kokybę sunku įrodyti vien žodžiais, verta pridėti portfolio – kelis pavyzdžius (be konfidencialios informacijos, aišku) savo atliktų vertimų. Jei dirbate su literatūriniais tekstais, galima nurodyti išverstas knygas ar straipsnius, jei su techniniais – trumpus ištraukas, parodančius terminų tikslumą.
Rekomendacijos iš ankstesnių klientų ar darbdavių taip pat labai sustiprina CV. Net trumpas sakinys tipo „Vertėjas dirbo greitai, tiksliai ir laikėsi terminų“ gali būti lemiamas veiksnys, kai klientas renkasi tarp kelių kandidatų. Jei turite profilį tokiose platformose kaip ProZ ar LinkedIn, kur klientai palieka atsiliepimus, nuoroda į juos taip pat bus naudinga.
Dažniausios klaidos, kurių vertėjai daro rašydami CV
Viena dažniausių klaidų – pernelyg bendras, neaiškus aprašymas. Frazės kaip „turiu didelę patirtį“ ar „esu profesionalus vertėjas“ nieko nepasako, jei jos nepagrįstos konkrečiais faktais – kiek metų dirbate, kiek žodžių per dieną verčiate, su kokiais klientais dirbote.
Kita klaida – gramatinės ar stiliaus klaidos paties CV tekste. Skamba paradoksaliai, bet nemažai vertėjų, siunčiančių CV kita kalba, padaro klaidų būtent tame dokumente, kuris turėtų parodyti jų kalbinį tikslumą. Prieš siunčiant, verta duoti CV peržiūrėti kolegai ar bent kelis kartus perskaityti garsiai – dažnai tai atskleidžia nepatogius sakinius, kuriuos akys „praleidžia“.
Trečia – pernelyg ilgas CV. Vertėjo gyvenimo aprašymas neturėtų virsti biografija. Vieno-dviejų puslapių pakanka, jei informacija struktūruota logiškai ir be pertekliaus.
Kaip pritaikyti CV skirtingiems klientams
Jei dirbate laisvai samdomu vertėju ir siunčiate savo CV keliems skirtingiems biurams ar tiesioginiams klientams, verta jį pritaikyti kiekvienu atveju. Tai nereiškia, kad turite kurti visiškai naują dokumentą, tačiau akcentai gali skirtis – jei siunčiate CV teisinio vertimo biurui, pabrėžkite tą patirtį pirmoje vietoje, o technine specializacija galite užimti mažiau vietos.
Panašiai galioja ir kalbos, kuria rašote CV – jei kreipiatės į tarptautinę kompaniją, geriau rašyti anglų kalba, net jei dirbate su lietuvių kalba kaip tikslinė. Tai iš karto parodo jūsų gebėjimą pristatyti save profesionaliai kita kalba, kas vertėjui yra tiesiog būtina savybė.
Kelios paskutinės mintys apie vertėjo kelio pradžią
Rašant CV vertėjui, verta prisiminti, kad šis dokumentas – tai pats pirmasis jūsų „vertimo darbas“, kurį pamatys potencialus klientas ar darbdavys. Jei jame yra netikslumų, neaiškumų ar stiliaus klaidų, tai automatiškai kelia klausimų apie jūsų profesinį lygį. Kita vertus, gerai sudarytas, konkretus ir sąžiningas CV gali atverti daug durų – tiek darbui biure, tiek laisvai samdomai karjerai.
Praktiškai, patariame pradėti nuo trumpo sąrašo – kokias kalbas ir kryptimis verčiate, kokia jūsų specializacija, kokius įrankius naudojate ir kokius projektus jau atlikote. Tada šį sąrašą paverskite aiškiu, struktūruotu tekstu, be pertekliaus ir be tuščių frazių. Ir galiausiai – nebijokite parodyti savo asmenybės. Vertimas yra ne tik kalbos, bet ir žmogaus darbas, todėl CV, kuriame jaučiasi autentiškumas, dažnai įsimena geriau nei tobulai išpoliruotas, bet bespalvis dokumentas. Sėkmės ieškant savo vietos vertimo pasaulyje – ar tai būtų literatūrinis, techninis, ar teisinis vertimas, kiekviena kalbų pora turi savo rinką, ir tinkamai parašytas CV yra pirmasis žingsnis ją užkariauti.
