Kiekvienas, kas bent kartą dirbo su didesniu vertimo projektu, žino tą jausmą – vienas terminas penkiuose skirtinguose failuose išverstas penkiais skirtingais būdais. Klientas skambina, klausia, kodėl vieną sykį rašoma „vartotojo sąsaja”, kitą – „naudotojo aplinka”, o trečią – tiesiog paliktas angliškas „interface”. Ir čia prasideda pokalbis apie terminologijos valdymą – temą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo nuobodi kaip buhalterija, bet iš tikrųjų sprendžia, ar jūsų vertimas atrodys profesionalus, ar kaip surinktas iš kelių skirtingų žmonių darbo per naktį.
Kas iš tikrųjų yra ta terminologija
Terminologija – tai ne tik žodynėlis su gražiais žodžiais. Tai visa sistema, kuri apibrėžia, kaip konkreti įmonė, produktas ar sritis vadina savo sąvokas. Medicinos vertėjas žino, kad „insultas” ir „smegenų kraujotakos sutrikimas” gali reikšti tą patį, bet vartojami skirtinguose kontekstuose. IT srityje „debesija” arba „debesų kompiuterija” – irgi klasikinis pavyzdys, kai du terminai konkuruoja tarpusavyje, kol viena versija tiesiog nugali rinkoje.
Problema ta, kad terminologija nėra statiška. Ji keičiasi, atsiranda naujų sąvokų, sena terminija pasensta arba tampa nepopuliaria. Prieš dešimt metų niekas nekalbėjo apie „dirbtinį intelektą” tokiu mastu kaip dabar, o šiandien šis terminas turi dešimtis subterminų – mašininis mokymasis, gilusis mokymasis, generatyvinis DI ir taip toliau. Jei vertimo komanda neturi aiškios sistemos, kaip tuos terminus fiksuoti ir atnaujinti, chaosas garantuotas.
Kodėl vertėjai be terminų bazės kenčia daugiau nei reikėtų
Įsivaizduokite, kad verčiate techninę dokumentaciją, kurioje yra 300 puslapių ir šimtai specifinių terminų. Be terminų bazės kiekvieną kartą, kai sutinkate nežinomą sąvoką, tenka arba spėlioti, arba ieškoti internete, arba rašyti klientui ir laukti atsakymo. Tai užima laiką, o laikas vertimo versle – pinigai.
Su gerai sutvarkyta terminų baze situacija visai kitokia. Vertėjas įveda terminą į CAT įrankį (pavyzdžiui, SDL Trados, memoQ ar Wordfast), sistema automatiškai parodo patvirtintą vertimą, dažnai net su konteksto pavyzdžiu ar pastaba, kada tą terminą vartoti, o kada – ne. Tai ne tik greičiau, bet ir nuosekliau. O nuoseklumas – tas dalykas, kurį klientai vertina labiausiai, net jei patys negali įvardyti, kodėl vertimas jiems „atrodo geras”.
Automatinis vertimas ir terminologijos iššūkiai
Čia prieiname prie temos, kuri mums, dirbantiems automatinio vertimo srityje, ypač aktuali. Mašininio vertimo sistemos, net ir pačios pažangiausios neuroninio tinklo variacijos, dažnai nesugeba atspėti, kurį terminą reikia naudoti konkrečiam klientui ar sričiai. Sistema gali puikiai išversti bendrinį tekstą, bet susidūrusi su įmonės vidiniu žargonu ar specifine pramonės terminologija – pradeda improvizuoti.
Būtent todėl vis daugiau automatinio vertimo platformų integruoja galimybę įkelti savo terminų bazes ir jas panaudoti kaip papildomą sluoksnį prie mašininio vertimo. Tai vadinama terminologijos integracija arba glossary funkcija. Praktiškai tai reiškia, kad prieš vertimą galite nurodyti: šitą žodį visada versk taip, o ne kitaip. Sistema tada laikosi šios instrukcijos, net jei bendras kontekstas galėtų pasiūlyti kitą variantą.
Svarbu suprasti, kad ne visos platformos tai daro vienodai gerai. Kai kurios sistemos tiesiog pakeičia žodį po vertimo, kas gali sukelti gramatinių nesklandumų – ypač lietuvių kalboje su jos linksniais ir sudėtinga morfologija. Kitos sistemos moko modelį atsižvelgti į terminą jau vertimo metu, kas duoda natūralesnį rezultatą. Renkantis įrankį verta pasidomėti, kaip konkrečiai veikia terminologijos funkcija, o ne tik pasitikėti rinkodaros pažadais.
Kaip praktiškai sukurti ir prižiūrėti terminų bazę
Pradėkime nuo paprasto klausimo – nuo ko pradėti, jei terminų bazės dar nėra? Pirmiausia reikia surinkti esamus tekstus – ankstesnius vertimus, klientų dokumentaciją, svetainės turinį. Iš jų išsitraukiami pasikartojantys terminai. Tam galima naudoti specializuotus terminų ištraukimo įrankius (pvz., SDL MultiTerm Extract ar panašius), kurie automatiškai identifikuoja dažnai pasikartojančias frazes ir sąvokas.
Tada prasideda ta dalis, kurią daugelis vengia – rankinis darbas. Reikia peržiūrėti kiekvieną terminą, patvirtinti ar atmesti, priskirti kontekstą, nurodyti, ar terminas tinka visiems tekstams, ar tik konkrečiai sričiai. Geros terminų bazės turi ne tik vertimą, bet ir:
- apibrėžimą arba paaiškinimą, ką terminas reiškia;
- kontekstą – sakinį ar frazę, kurioje terminas natūraliai atsiranda;
- draudžiamus variantus – terminus, kurių naudoti negalima, nors jie ir sinonimai;
- gramatinę informaciją – kalbos dalį, giminę, daugiskaitos formą, jei aktualu;
- šaltinį – iš kur terminas atėjo, ar jį patvirtino klientas, ar tai vidinis susitarimas.
Kai bazė sukurta, ji netampa amžina tiesa. Reikia reguliariai ją peržiūrėti, papildyti naujais terminais, taisyti pasenusius. Rekomenduočiau bent kartą per ketvirtį skirti laiko šiam darbui, ypač jei dirbate su sparčiai besikeičiančiomis sritimis kaip technologijos ar medicina.
Dažniausios klaidos, kurias vertimo komandos daro su terminologija
Viena dažniausių klaidų – terminų bazės kuriamos, bet niekada nenaudojamos praktiškai. Failas guli kažkur bendrame diske, apie jį pamirštama, o vertėjai vis tiek verčia „iš galvos”. Antra klaida – per daug terminų vienoje bazėje be jokios struktūros. Jei bazėje yra 5000 įrašų be kategorijų ir filtrų, ja praktiškai neįmanoma naudotis efektyviai.
Dar viena problema – neatnaujinama terminologija. Klientas pakeičia produkto pavadinimą arba įmonės žargoną, bet niekas nepasirūpina, kad ši informacija pasiektų vertėjus. Rezultatas – senas terminas toliau naudojamas mėnesiais, kol kas nors pastebi neatitikimą ir kyla nemaloni situacija su klientu.
Taip pat verta paminėti situaciją, kai skirtingi vertėjai ar redaktoriai turi skirtingą nuomonę, koks terminas „teisingas”, ir niekas nesprendžia šio konflikto formaliai. Tokiu atveju terminų bazė tampa ne sprendimu, o papildomo ginčo šaltiniu. Sprendimas – paskirti vieną žmogų ar mažą komandą, kuri turi galutinį žodį terminologijos klausimais, ir visi ginčai sprendžiami per juos.
Terminologija skirtinguose sektoriuose – ne visur vienodai svarbu
Verta pripažinti, kad terminologijos valdymo svarba skiriasi priklausomai nuo srities. Teisiniuose ir medicininiuose tekstuose terminų tikslumas gali reikšti skirtumą tarp teisingo ir klaidingo sprendimo, kartais net turėti tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai ar teisinei situacijai. Čia terminų bazė nėra prabanga – tai būtinybė.
Rinkodaros tekstuose situacija kitokia – kartais net norima nukrypti nuo standartinės terminijos, kad tekstas skambėtų šviežiau ar patraukliau. Tačiau ir čia yra ribos – prekės ženklo pavadinimai, šūkiai, produktų linijos pavadinimai turi likti nuoseklūs visuose rinkodaros medžiagose, kitaip kenčia prekės ženklo atpažįstamumas.
Techninė dokumentacija – dar viena sritis, kur terminologijos valdymas tiesiog neišvengiamas. Įsivaizduokite instrukciją, kur vienoje vietoje rašoma „jungiklis”, kitoje – „perjungiklis”, trečioje – tiesiog „switch” paliktas neišverstas. Vartotojas gali tiesiog nesuprasti, kad kalbama apie tą patį objektą, o tai, priklausomai nuo produkto, gali sukelti nesaugias situacijas.
Ką rinktis – atskiras terminų bazės įrankis ar integruota funkcija
Rinkoje yra dvi pagrindinės kryptys. Viena – naudoti atskirą, specializuotą terminų valdymo įrankį, pavyzdžiui, SDL MultiTerm, tai leidžia detaliai valdyti kiekvieną terminą, jo metaduomenis, versijas. Kita kryptis – naudoti terminologijos funkciją, integruotą tiesiai į vertimo platformą ar automatinio vertimo sistemą, kaip glossary funkciją.
Mažesnėms komandoms ar individualiems vertėjams dažnai pakanka integruotos funkcijos – ji paprastesnė, greičiau įsisavinama, nereikalauja atskiro mokymosi. Didesnėms organizacijoms, ypač turinčioms dešimtis kalbų kombinacijų ir šimtus tūkstančių terminų, verta investuoti į specializuotą sistemą, kuri leidžia geriau valdyti darbo eigą, patvirtinimo procesus ir kokybės kontrolę.
Verta paminėti, kad kai kurios automatinio vertimo platformos šiandien siūlo hibridinį sprendimą – galimybę įkelti savo terminų sąrašą tiesiai į vertimo sąsają, sistema jį naudoja realiu laiku, o vėliau eksportuoja rezultatus tolimesnei redakcijai. Tai gana patogu, kai reikia greitai apdoroti didelį tekstų kiekį, bet vis tiek išlaikyti pagrindinę terminologiją nuoseklią.
Vietoj griežtos išvados – keli praktiniai patarimai kelionei
Jei jau susimąstėte apie terminologijos tvarkymą savo projektuose, štai ką verta padaryti jau šiandien. Pirma, nepradėkite nuo nulio – peržiūrėkite, kas jau yra jūsų senuose vertimuose, ir iš to sudarykite pradinį sąrašą. Antra, nesiekite tobulumo iš karto – geriau turėti 100 gerai apibrėžtų terminų nei 1000 chaotiškų įrašų be konteksto. Trečia, priskirkite atsakomybę – kažkas turi būti terminologijos „šeimininkas”, kuris priima galutinius sprendimus ir seka atnaujinimus.
Jei naudojatės automatinio vertimo įrankiais, patikrinkite, ar jūsų pasirinkta platforma iš viso palaiko terminų bazių įkėlimą – tai vienas iš tų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkmena, bet ilgainiui sutaupo dešimtis valandų redagavimo darbo. Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – terminų bazė turi būti prieinama visiems, kas dirba su tekstu, ne tik vertėjams, bet ir redaktoriams, korektoriams, net klientų atstovams, kurie tvirtina galutinį variantą.
Galiausiai, terminologijos valdymas nėra vienkartinis projektas, kurį padarai ir pamiršti. Tai gyvas procesas, kuris auga kartu su jūsų verslu, klientų poreikiais ir kalbos kaita. Kuo anksčiau tai supranti ir įtrauki į kasdienį darbo ritmą, tuo mažiau netikėtumų sulauksi, kai klientas paskambins ir paklaus, kodėl tas pats žodis šįkart išverstas kitaip nei praeitą kartą.
