Jei kada nors teko ieškoti konkretaus ES reglamento teksto ar norėjosi patikrinti, ką iš tikrųjų sako direktyva prancūzų arba vokiečių kalba, greičiausiai jau esate susidūrę su EUR-Lex sistema. Tai didžiulis duomenų bazės tipo portalas, kuriame sukaupti visi Europos Sąjungos teisės aktai, o svarbiausia – kiekvienas tekstas ten egzistuoja daugybe kalbų vienu metu. Skamba paprastai, tačiau už šio paprastumo slepiasi vienas sudėtingiausių vertimo projektų pasaulyje.
Kas per žvėris tas EUR-Lex
EUR-Lex – tai oficialus ES teisės portalas, kuriame galima rasti sutartis, reglamentus, direktyvas, sprendimus, teismo praktiką ir dar begalę kitokių dokumentų. Sistema veikia nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, o šiandien joje sukaupti milijonai puslapių teksto. Įdomiausia dalis vertėjams ir kalbos mėgėjams – kiekvienas svarbus dokumentas turi būti prieinamas visomis 24 oficialiomis ES kalbomis. Tai reiškia, kad lietuviškas reglamento variantas teisiškai turi tokią pačią galią kaip ir jo vokiškas ar ispaniškas atitikmuo. Nėra jokio „originalo” ir „vertimo” hierarchijos – visos kalbinės versijos laikomos autentiškomis.
Būtent čia ir prasideda visas įdomumas. Kai tekstas neturi vieno „tikrojo” varianto, o visos versijos turi būti identiškos pagal prasmę, vertimo procesas tampa ne tiek kalbos, kiek teisės tikslumo klausimu.
Viena teisė, dvidešimt keturios kalbos
Įsivaizduokite situaciją: Europos Komisija parengia direktyvos projektą anglų arba prancūzų kalba (dažniausiai būtent šiomis dviem, retkarčiais vokiškai). Tada tekstas keliauja per Vertimo raštu generalinio direktorato rankas, kur dirba šimtai vertėjų, kalbininkų ir teisininkų-lingvistų. Kiekviena kalbinė versija turi ne tik tiksliai perteikti prasmę, bet ir atitikti nacionalinę teisinę terminiją taip, kad ją suprastų ir teisininkas Vilniuje, ir teisininkas Lisabonoje.
Čia slypi didžiulis iššūkis – teisės sistemos skiriasi. Tai, kas prancūzų teisėje reiškia vieną dalyką, gali neturėti tiesioginio atitikmens lietuvių teisinėje tradicijoje. Vertėjai turi arba rasti artimiausią sąvoką, arba sukurti naują terminą, kuris vėliau tampa oficialiu ir naudojamas visuose būsimuose dokumentuose. Būtent taip per metus susiformavo didžiulė ES teisės terminų duomenų bazė IATE, kuri glaudžiai susijusi su EUR-Lex ir yra kone privalomas įrankis kiekvienam, dirbančiam su ES teisės vertimais.
Kodėl teisės kalba – ne tas pats, kas kasdienė kalba
Daug žmonių, atsivertę EUR-Lex tekstą, nustemba, kokia jis „sunki” kalba parašytas. Ilgi sakiniai, gausybė nuorodų į kitus straipsnius ir punktus, formalūs junginiai tipo „atsižvelgiant į tai, kad” ar „nepažeidžiant” – visa tai nėra atsitiktinumas. Teisės tekstai turi būti vienareikšmiški, negalima palikti erdvės skirtingoms interpretacijoms. Todėl vertėjas negali sau leisti kalbinio kūrybiškumo, kokį galėtume rasti, tarkime, verčiant grožinę literatūrą ar rinkodaros tekstus.
Vienas mažas žodis gali pakeisti visą teisinę prasmę. Pavyzdžiui, skirtumas tarp „gali” ir „privalo” teisės akte lemia, ar tam tikra nuostata yra rekomendacinio, ar privalomojo pobūdžio. Būtent dėl to EUR-Lex vertimus atlieka ne šiaip kalbos specialistai, o teisininkai-lingvistai – žmonės, turintys ir teisinį, ir filologinį išsilavinimą. Tai gana reta ir brangi kompetencija, todėl ir visas procesas užtrunka ilgai bei kainuoja nemažai.
Automatinis vertimas ir teisės tekstai – draugystė su išlygomis
Natūralu, kad esant tokiam tekstų kiekiui, ES institucijos jau seniai naudoja mašininio vertimo įrankius – pavyzdžiui, eTranslation sistemą, kuri sukurta būtent institucijų vidiniam naudojimui ir apmokyta didžiuliais ES tekstų archyvais. Tokie įrankiai puikiai atlieka juodraštinį darbą – greitai sugeneruoja pirminį variantą, kurį vėliau taiso ir tvirtina žmogus vertėjas.
Tačiau jei bandysite EUR-Lex tekstą sukišti į bendrinę, viešai prieinamą mašininio vertimo sistemą, rezultatas dažnai bus tolimas nuo tikslaus. Kodėl? Nes bendrinės sistemos apmokytos ant įvairiausio pobūdžio tekstų – naujienų, socialinių tinklų įrašų, buitinių pokalbių – ir teisės terminija joms yra tik nedidelė dalis viso mokymo duomenų. Todėl gaunasi keistų dalykų: terminas, turintis griežtą teisinę reikšmę, išverčiamas pažodžiui arba per daug laisvai.
Geros naujienos tos, kad specializuoti vertimo įrankiai, apmokyti būtent teisiniuose ir administraciniuose kontekstuose, susidoroja kur kas geriau. Jei jūsų darbas susijęs su ES dokumentų vertimu ar tiesiog dažnai reikia suprasti reglamentų esmę kita kalba, verta rinktis įrankius, kurie turi teisės srities duomenų bazes arba bent jau leidžia integruoti terminų žodynus.
Netikri draugai ir kiti terminologijos spąstai
Vertėjai, dirbantys su EUR-Lex tekstais, nuolat susiduria su vadinamaisiais „netikrais draugais” – žodžiais, kurie skirtingose kalbose atrodo panašiai, bet reiškia visai kitką. Anglų kalbos žodis „eventually” reiškia „galiausiai”, o ne „galbūt”, nors daugelis intuityviai nori jį versti kitaip. Panašiai su teisiniais terminais – anglų „regulation” ir „directive” turi labai skirtingą teisinę galią, ir šis skirtumas turi būti aiškiai matomas kiekvienoje kalbinėje versijoje.
Lietuvių kalboje taip pat susiformavo savų subtilybių. Pavyzdžiui, žodis „sprendimas” ES teisės kontekste gali reikšti tiek konkretų teisės aktą (angl. „decision”), tiek paprastą administracinį veiksmą. Kontekstas čia lemia viską, o automatinis vertimas be papildomo konteksto dažnai tokių niuansų nepagauna.
Praktiniai patarimai tiems, kas naudojasi EUR-Lex
Jei jums reikia dirbti su ES teisės tekstais ar juos versti, štai keletas dalykų, kurie tikrai pravers:
- Visada tikrinkite kelias kalbines versijas – jei turite abejonių dėl konkretaus straipsnio prasmės, palyginkite lietuvišką variantą su anglišku ar prancūzišku. Skirtumai retkarčiais atskleidžia, kur galėjo įsivelti netikslumas.
- Naudokite IATE terminų bazę – ji nemokama, viešai prieinama ir joje rasite oficialiai patvirtintus ES terminus daugybe kalbų kombinacijų.
- Neieškokite pažodinio vertimo – teisės tekstuose svarbiau perteikti teisinę prasmę, o ne kiekvieno žodžio atitikmenį.
- Atkreipkite dėmesį į datas – EUR-Lex dažnai turi kelias to paties dokumento redakcijas (konsoliduotą versiją, pataisytą versiją ir pan.), todėl visada pasitikrinkite, kurią versiją skaitote.
- Jei naudojate automatinį vertimą pirminiam supratimui, traktuokite rezultatą tik kaip orientyrą, o ne kaip galutinį tekstą, ypač jei rezultatai bus naudojami oficialiuose dokumentuose ar teisiniuose ginčuose.
Kai kalba tampa teisės instrumentu
Grįžtant prie pradinės minties – EUR-Lex vertimai parodo kažką gana neįprasto apie kalbą apskritai. Čia kalba nustoja būti vien komunikacijos priemone ir tampa teisės instrumentu, kurio kiekvienas žodis turi svorį ir pasekmes. Tai vienas iš tų atvejų, kai vertimas nėra „papildoma paslauga” prie originalo, o lygiavertė teisinė realybė.
Būtent todėl automatinis vertimas čia veikia geriausiai kaip pagalbininkas, o ne kaip galutinis sprendimas. Technologijos sparčiai tobulėja, ir šiandieniniai specializuoti įrankiai jau kur kas geriau atpažįsta teisinę terminiją nei prieš keletą metų, tačiau žmogaus, ypač teisininko-lingvisto, vaidmuo šiame procese lieka nepakeičiamas. Kitą kartą, kai naršysite EUR-Lex ieškodami konkretaus reglamento, prisiminkite, kad už kiekvienos kalbinės versijos slypi ne tik kalbos, bet ir teisės žinių sluoksnis – o tai jau visai kitokio lygio iššūkis nei įprastas teksto vertimas.
