Kai kalbame apie Europos Sąjungos teisės aktus, iš karto kyla mintis apie sudėtingus, ilgus ir gana sunkiai suprantamus tekstus. Bet čia slypi kur kas daugiau nei vien kanceliarinė kalba – ES teisės aktų vertimas yra vienas iš sudėtingiausių vertimo žanrų apskritai. Ne veltui Europos Komisijos vertimo tarnyboje dirba tūkstančiai vertėjų, o kiekvienas reglamentas ar direktyva turi būti išverstas į visas 24 oficialias ES kalbas su vienoda teisine galia. Tai reiškia, kad lietuviškas tekstas turi reikšti lygiai tą patį, ką ir prancūziškas ar vokiškas variantas – nė kiek daugiau, nė kiek mažiau.
Kodėl ES tekstai skiriasi nuo įprastų juridinių dokumentų
Įprastas teisininkas, verčiantis, tarkime, sutartį tarp dviejų Lietuvos įmonių, dirba vienos teisės sistemos ribose. ES teisės aktų vertėjas tokios prabangos neturi. Jis privalo atsižvelgti į tai, kad tas pats dokumentas veiks skirtingose valstybėse narėse su skirtingomis teisinėmis tradicijomis – kontinentinės teisės ir bendrosios teisės (common law) sistemomis, skirtingais administraciniais aparatais, skirtinga teismų praktika.
Dėl to ES teisės kalba per dešimtmečius išsivystė į savotišką hibridą – ji nėra visiškai „gryna“ nei prancūzų, nei anglų, nei jokia kita kalba tradicine prasme. Tai yra savotiška europinė teisinė esperanto kalba, kurioje terminai turi labai konkrečias, dažnai autonomiškas reikšmes, nepriklausančias nuo to, kaip tas pats žodis vartojamas nacionalinėje teisėje. Klasikinis pavyzdys – žodis „regulation“ anglų kalboje turi visai kitą reikšmę ES kontekste (reglamentas – tiesiogiai taikomas teisės aktas) nei bendrinėje kalboje (paprasčiausiai taisyklė ar nuostata).
IATE ir kitos terminų bazės – vertėjo geriausias draugas
Jei kada nors teko versti bent kiek su ES susijusį dokumentą, greičiausiai jau girdėjote apie IATE (Interactive Terminology for Europe) – tai didžiulė terminų duomenų bazė, kurioje kaupiama visa ES institucijų terminija. Be jos praktiškai neįmanoma dirbti su rimtais teisės aktų vertimais, nes daugelis terminų turi labai griežtai apibrėžtus, jau nusistovėjusius atitikmenis, kurių negalima keisti vien todėl, kad vertėjui atrodo, jog kitas žodis skambėtų geriau.
Be IATE, verta paminėti ir EUR-Lex portalą, kuriame galima rasti visus ES teisės aktus visomis kalbomis lygiagrečiai. Tai neįkainojamas resursas – jei nesate tikri, kaip turėtų būti verčiamas konkretus terminas ar frazė, dažnai pakanka surasti panašų jau egzistuojantį dokumentą ir pažiūrėti, kaip analogiška vieta išversta oficialiai patvirtintame tekste. Šis metodas, beje, taikomas ir profesionaliuose vertimo biuruose – niekas neverčia „nuo nulio“, jei jau yra nusistovėjusi praktika.
Automatinis vertimas ES kontekste – kur jis padeda, o kur kenkia
Šiais laikais sunku įsivaizduoti vertimo procesą be automatinių įrankių pagalbos. Europos Komisija pati naudoja savo sukurtą sistemą eTranslation, kuri apmokyta būtent ant ES tekstų korpuso – tai reiškia, kad ji žymiai geriau susidoroja su teisine terminija nei bendros paskirties vertimo sistemos, apmokytos ant interneto tekstų mišinio.
Tačiau čia ir slypi svarbus niuansas, kurį verta suprasti kiekvienam, kas naudojasi automatinio vertimo paslaugomis: net ir specializuota sistema negali garantuoti teisinio tikslumo tiems atvejams, kai tekstas turi turėti oficialią galią. Automatinis vertimas puikiai tinka pirminiam susipažinimui su dokumentu, greitam esmės supratimui, darbiniam projektui, kurį vėliau redaguos žmogus. Bet jei kalbame apie oficialų dokumentą, kuris bus teikiamas institucijai, teismui ar naudojamas sutartyje – čia mašininis vertimas be žmogaus redagavimo tiesiog nepriimtinas variantas.
Įdomu tai, kad kuo labiau standartizuotas ir formalizuotas tekstas, tuo geriau su juo susitvarko automatinės sistemos. ES teisės aktai turi labai griežtą struktūrą – preambulę, straipsnius, dalis, punktus – ir gana pasikartojančią frazeologiją („atsižvelgdama į“, „kadangi“, „šiuo reglamentu nustatoma“). Būtent dėl šio pasikartojamumo šiuolaikinės neuroninio vertimo sistemos, apmokytos ant didelio ES tekstų korpuso, sugeba pasiekti gana įspūdingus rezultatus – bent jau formos ir terminijos požiūriu.
Dažniausios klaidos verčiant ES dokumentus
Praktikoje matau, kad net patyrę vertėjai kartais paslysta ant tų pačių akmenų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių problemų:
- Netikri draugai (false friends). Žodžiai, kurie skamba panašiai keliose kalbose, bet reiškia visai kitką. Anglų „eventually“ nereiškia „galbūt“ (tai lietuvių kalboje panašus į „eventualiai“), o reiškia „galiausiai“.
- Terminijos nenuoseklumas viename dokumente. Jei pradžioje pasirinkote versti terminą vienaip, jis turi taip būti verčiamas per visą dokumentą, net jei kontekstas šiek tiek keičiasi. Nenuoseklumas teisiniame tekste gali sukelti rimtų interpretacijos problemų.
- Pažodinis vertimas ten, kur reikia perfrazuoti. ES teisės kalba turi savo sakinio konstrukcijas, kurios pažodžiui perkeltos į lietuvių kalbą skamba nenatūraliai arba net iškraipo prasmę.
- Nuorodų ir citatų netikslumas. Kai dokumentas nurodo į kitą teisės aktą, straipsnį ar punktą, ta nuoroda privalo tiksliai atitikti oficialų dokumento pavadinimą ir numeraciją atitinkama kalba.
Praktiniai patarimai tiems, kas verčia ar tikrina ES tekstus
Jei jums tenka dirbti su ES teisės aktų vertimais – nesvarbu, ar esate profesionalus vertėjas, teisininkas, ar tiesiog žmogus, kuriam reikia suprasti kokį nors reglamentą darbo reikalais – štai keletas dalykų, kurie tikrai padės:
- Visada tikrinkite terminą IATE duomenų bazėje prieš pasirenkant vertimo variantą, ypač jei terminas atrodo neįprastas ar techninis.
- Naudokite EUR-Lex lygiagrečią peržiūrą – galite atsiversti tą patį dokumentą keliomis kalbomis vienu metu ir palyginti formuluotes.
- Jei verčiate ilgą dokumentą, susidarykite savo terminų sąrašą (glossary) dar prieš pradėdami – tai padės išlaikyti nuoseklumą.
- Automatinį vertimą naudokite kaip pirmąjį žingsnį, o ne galutinį rezultatą – visada peržiūrėkite ir redaguokite, ypač skaičius, datas, nuorodas ir tikrinius vardus.
- Atkreipkite dėmesį į dokumento tipą – reglamentas, direktyva ir sprendimas turi skirtingą teisinę galią, ir šis skirtumas turi atsispindėti vertime tiksliai.
- Jei abejojate, kaip išversti konkrečią frazę, paieškokite panašios formuluotės jau priimtuose aktuose – greičiausiai problema jau kažkieno išspręsta.
Vietoj apibendrinimo: ką verta atsiminti grįžus prie kito ES dokumento
ES teisės aktų vertimas – tai sritis, kurioje tiksliai susikerta kalbotyra, teisė ir technologijos. Vienas žodis gali pakeisti visą teisinę pasekmę, todėl skubėti čia tiesiog neverta, nesvarbu, kokį galingą vertimo įrankį naudotumėte. Tuo pačiu būtų neteisinga sakyti, kad automatinis vertimas šioje srityje nenaudingas – priešingai, geros vertimo sistemos, ypač tos, kurios specialiai apmokytos ant ES tekstyno, šiandien sugeba nuostabiai tiksliai atkurti formalią struktūrą ir dažnai pasikartojančią terminiją.
Tiesiog reikia suprasti šio įrankio ribas. Automatinis vertimas – puikus pagalbininkas, kai reikia greitai suprasti dokumento esmę, susipažinti su reglamento turiniu ar paruošti darbinę versiją tolimesniam redagavimui. Bet kai kalbame apie dokumentą, kuris turės teisinę galią, bus teikiamas institucijoms ar naudojamas oficialiuose procesuose – žmogaus akis, žinios apie teisės sistemų skirtumus ir kruopštus terminijos tikrinimas išlieka nepakeičiami. Geriausias rezultatas gaunamas ne pasirenkant tarp „mašina ar žmogus“, o derinant abu – leidžiant technologijai atlikti juodąjį darbą greitai, o žmogui – patikrinti, ar galutinis tekstas tikrai reiškia tą patį, ką reiškia originalas visomis kitomis 23 kalbomis.
