Techninis vertimas – tai ta sritis, kur klaidos kainuoja brangiausiai. Jei verčiant grožinę literatūrą galima šiek tiek paeksperimentuoti su žodžių tvarka ar stiliumi, tai instrukcijoje prie pramoninio įrenginio ar medicininio prietaiso kiekvienas netikslus terminas gali reikšti sugadintą įrangą arba, blogiausiu atveju, sužalojimą. Todėl apie techninių tekstų vertimą kalbame rimtai – ir kaip tik dėl to šioje srityje automatinis vertimas jau seniai nebe eksperimentas, o kasdienis darbo įrankis, kuris, deja, dažnai naudojamas neteisingai.
Kodėl techninis tekstas – ne tas pats, kas paprastas tekstas
Daugelis žmonių, pirmą kartą susidūrę su techninio dokumento vertimu, mano, kad tai bus paprasčiau nei literatūrinis tekstas – juk čia nėra metaforų, dvireikšmiškumo, emocijų. Iš tikrųjų viskas atvirkščiai. Techninis tekstas reikalauja absoliutaus tikslumo ir vienareikšmiškumo, o tai daug sunkiau pasiekti, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Paimkime paprastą pavyzdį – žodį „valve“ anglų kalba. Priklausomai nuo konteksto, tai gali būti „vožtuvas“, „sklendė“ ar net „vartis“ tam tikrose srityse. Automatinio vertimo sistema be papildomo konteksto gali pasirinkti bet kurį iš šių variantų, ir jei dokumentas skirtas, tarkime, vandentiekio sistemai, o išverčiamas kaip širdies vožtuvas – problema akivaizdi. Būtent todėl techninių tekstų vertime terminijos tikslumas tampa svarbesnis už bet kokį stilistinį grožį.
Terminologija – kertinis akmuo, ant kurio viskas laikosi
Jei reikėtų išskirti vieną svarbiausią techninio vertimo aspektą, tai būtų terminologijos nuoseklumas. Vienoje instrukcijoje tas pats komponentas turi būti vadinamas vienodai nuo pradžios iki pabaigos – kitaip vartotojas gali pasiklysti, ypač jei dokumentas ilgas ir sudėtingas.
Automatinio vertimo įrankiai su tuo susidoroja skirtingai. Paprasti mašininio vertimo variantai dažnai „pamiršta“ ankstesnius pasirinkimus ir tą patį terminą skirtingose vietose gali išversti skirtingai. Pažangesnės sistemos, ypač tos, kurios leidžia naudoti terminų žodynus (glossary) arba atmintis (translation memory), šią problemą sprendžia daug geriau. Jei dirbate su techniniais tekstais nuolat, verta investuoti laiko į savo terminų bazės kūrimą – tai atsiperka jau po kelių projektų.
Praktinis patarimas: prieš pradedant vertimą, verta susidaryti trumpą terminų sąrašą su pagrindinėmis sąvokomis, ypač jei tekstas susijęs su specifine pramonės šaka – mechanika, elektronika, chemija ar IT. Toks sąrašas tampa savotišku kompasu, kuris padeda išlaikyti nuoseklumą visame dokumente.
Kas dažniausiai sukelia painiavą
Techniniuose tekstuose ypač daug problemų kyla dėl sutrumpinimų ir akronimų. „PSU“, „HDD“, „RPM“ – tokie sutrumpinimai kai kuriose kalbose turi nusistovėjusius atitikmenis, kitose – ne, todėl juos tenka arba palikti originalo kalba, arba iššifruoti ir versti pilną frazę. Automatinio vertimo sistemos šioje vietoje dažnai suklysta, nes negali „atspėti“, ar konkretus akronimas jau yra prigijęs tikslinėje kalboje, ar jį reikia paaiškinti.
Kur automatinis vertimas tikrai padeda
Nepaisant visų iššūkių, automatinis vertimas techninėje srityje atlieka svarbų vaidmenį – ypač kai kalbame apie didelės apimties dokumentus. Įsivaizduokite 300 puslapių techninę specifikaciją, kurią reikia išversti per savaitę. Rankiniu būdu tai beveik neįmanoma be didelės vertėjų komandos, o automatinis vertimas gali per kelias valandas paruošti pirminį variantą, kurį tuomet redaguoja specialistas.
Toks modelis – mašininis vertimas plius žmogaus redagavimas (angliškai vadinamas post-editing) – šiandien yra standartas didelėse vertimo agentūrose ir įmonėse, dirbančiose su technine dokumentacija. Jis leidžia sutaupyti iki 40-60 procentų laiko, palyginti su vertimu nuo nulio, tačiau nesukelia tų rizikų, kurios kyla verčiant vien tik mašina, be žmogaus priežiūros.
Verta paminėti, kad kai kurios sritys automatiniam vertimui pasiduoda geriau nei kitos. Pavyzdžiui, pasikartojančios instrukcijos, saugos duomenų lapai ar produktų aprašymai su standartizuota struktūra – šie tekstai dažnai turi panašius sakinių šablonus, todėl mašininis vertimas su jais susitvarko gana neblogai. O štai patentų dokumentai ar sudėtingos inžinerinės specifikacijos su unikalia, sudėtinga sintakse reikalauja kur kas atidesnės žmogaus priežiūros.
Post-editing – menas, kurio verta išmokti
Jei dirbate su automatinio vertimo rezultatais, post-editing tampa įgūdžiu, kurį verta tobulinti atskirai. Tai nėra tas pats, kas vertimas nuo nulio, ir nėra tas pats, kas paprastas korektūros darbas. Redaguojant mašinos išverstą tekstą, reikia vienu metu žiūrėti į kelis dalykus: ar terminija teisinga, ar sakinio struktūra natūrali tikslinei kalbai, ar neprarasta prasmė, ir ar tekstas atitinka vietos standartus (pvz., matavimo vienetus, datų formatus, dešimtainius skyriklius).
Vienas dažniausių pradedančiųjų klaidų – per daug pasitikėti mašinos rezultatu ir tik paviršutiniškai peržiūrėti tekstą. Techniniame vertime tai gali būti pavojinga, nes klaidos čia dažnai slepiasi ne sakinio grožyje, o skaičiuose, vienetuose ar terminų atitikime. Verta įsivesti taisyklę: kiekvieną skaičių, matavimo vienetą ir techninį terminą tikrinti atskirai, net jei likusi teksto dalis atrodo tvarkinga.
Kalbos poros turi reikšmę
Įdomu tai, kad automatinio vertimo kokybė smarkiai priklauso nuo kalbų poros. Verčiant iš anglų į vokiečių ar prancūzų kalbas, rezultatai paprastai būna geresni, nes šioms kalbų poroms sukaupta daugiau duomenų. O štai verčiant, tarkime, iš lietuvių į retesnes kalbas arba atvirkščiai, klaidų tikimybė išauga, ypač sudėtingesniuose techniniuose tekstuose. Tai reiškia, kad post-editing intensyvumas turėtų būti pritaikomas pagal konkrečią kalbų porą – kai kur pakaks lengvo patikrinimo, o kai kur reikės beveik pilno perrašymo.
Praktiniai patarimai, kurie tikrai padeda
Per metus dirbant su techniniais tekstais susikaupia nemažai smulkių, bet naudingų taisyklių. Štai kelios, kurios dažniausiai pasiteisina:
- Prieš verčiant, visada peržiūrėkite originalų tekstą – ar jame nėra jau esamų klaidų, dviprasmybių ar neaiškių nuorodų. Jei originalas prastas, vertimas jį tik atkartos.
- Naudokite terminų žodynus ir vertimo atmintis, jei įrankis tai leidžia – tai sutaupo laiko ir užtikrina nuoseklumą tarp skirtingų dokumento versijų ar projektų.
- Skaičius, matavimo vienetus ir datas tikrinkite atskirai nuo bendro teksto redagavimo – tai atskira, dėmesio reikalaujanti užduotis.
- Jei įmanoma, pasitelkite srities specialistą galutinei peržiūrai, ypač kai kalbama apie saugos ar medicininę dokumentaciją.
- Neignoruokite konteksto – vieno žodžio vertimas gali skirtis priklausomai nuo to, ar dokumentas skirtas inžinieriui, ar galutiniam vartotojui be techninio išsilavinimo.
Dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti – techninio vertimo skaitytojas dažnai nėra kalbos ekspertas, o žmogus, kuriam reikia greitai ir aiškiai suprasti, ką daryti. Todėl sakiniai turėtų būti trumpi, aiškūs, be nereikalingų įterpinių. Tai principas, kurio verta laikytis net jei originalas parašytas sudėtingesne kalba.
Vietoj įprastos pabaigos: ką verta įsidėmėti einant į techninio vertimo pasaulį
Techninių tekstų vertimas – sritis, kurioje susitinka du iš pažiūros priešingi dalykai: kalbos jautrumas ir techninis tikslumas. Automatinis vertimas šiandien puikiai pagreitina procesą, tačiau jis niekada nepakeis atidaus žmogaus žvilgsnio, ypač kai kalbame apie saugą, teisinę atsakomybę ar sudėtingus inžinerinius sprendimus. Geriausi rezultatai gaunami ne tada, kai renkamasi vien mašiną ar vien žmogų, o kai šie du elementai dirba kartu – mašina greitai paruošia pagrindą, o žmogus jį pagilina, patikrina ir pritaiko konkrečiam skaitytojui.
Jei tik pradedate kelią techninių tekstų vertime, nesistenkite iš karto siekti tobulumo kiekviename sakinyje – susikoncentruokite pirmiausia į terminijos tikslumą ir nuoseklumą, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar vertimas bus naudingas, ar sukels papildomų klausimų. Su laiku ateis ir stiliaus jausmas, ir gebėjimas greitai atpažinti, kur mašininis vertimas patikimas, o kur reikia sustoti ir patikrinti kiekvieną žodį atskirai. Kol kas geriausia investicija – geras terminų žodynas, atidus skaitymas ir noras nesuprastinti to, kas iš tikrųjų yra sudėtinga.
