Kiekvienas, kuris kada nors vertė techninio pobūdžio tekstus, puikiai žino tą jausmą, kai susiduri su terminu, kuris tiesiog „neina” į lietuvių kalbą. Anglicizmai IT srityje plinta greičiau nei koronavirusas 2020-aisiais, o vertėjai dažnai jaučiasi kaip kovotojai prieš vėjo malūnus. Tačiau šis iššūkis nėra nepakeliamas – reikia tik žinoti keletą gudrybių ir turėti tinkamus įrankius.
Kodėl IT terminai tokie problemiški vertimui
Technologijų sritis vystosi tokiu greičiu, kad net anglų kalba kartais nespėja sukurti tinkamų terminų – todėl ir atsiranda tokie „žodžiai” kaip „googling” ar „to debug”. Lietuvių kalboje situacija dar sudėtingesnė. Kol kalbininkai ir terminologai susitaria dėl oficialaus termino, IT bendruomenė jau naudoja anglišką variantą arba sukuria savo, ne visada sėkmingą, vertimo variantą.
Pavyzdžiui, terminas „cloud computing” lietuvių kalboje gyvuoja keliose formose: debesų kompiuterija, debesijos, debesų technologijos. Kiekvienas variantas turi savo šalininkų, bet universalaus sutarimo nėra. O ką jau kalbėti apie tokius terminus kaip „machine learning” ar „blockchain” – čia vertėjų kūrybiškumas kartais pasiekia kosmines aukštumas.
Kada versti, kada palikti angliškai
Vienas didžiausių klausimų vertimo srityje – ar visada reikia versti techninius terminus? Atsakymas priklauso nuo konteksto ir auditorijos. Jei rašote straipsnį populiariam žurnalui, terminas „firewall” greičiausiai turėtų tapti „užkarda” ar „apsaugos sistema”. Tačiau jei verčiate techninę dokumentaciją IT specialistams, „firewall” gali likti nepakeistas.
Aukso taisyklė: jei terminas jau įsitvirtinęs lietuvių IT bendruomenėje ir jo vartojimas nekelia painiavos, geriau jo neliesėti. „Serveris”, „routeris”, „browseris” – šie žodžiai jau tapo lietuvių kalbos dalimi, nors ir išlaikė angliškas šaknis.
Kita vertus, kai kurie terminai reikalauja vertimo ar bent jau paaiškinimo. „Stakeholder” verslo kontekste gali būti „suinteresuotoji šalis”, o „user experience” – „naudotojo patirtis”. Čia svarbu įvertinti, ar jūsų skaitytojams bus aiškus angliškas terminas, ar geriau jį išversti.
Praktiniai vertimo sprendimai ir strategijos
Susidūrę su problemiškais terminais, vertėjai gali taikyti keletą strategijų. Pirmoji – hibridinis metodas, kai angliškas terminas paliekamas, bet pateikiamas su lietuvišku paaiškinimu: „API (programų sąsaja)” ar „cookies (slapukai)”. Šis metodas ypač naudingas edukacinėse medžiagose.
Antroji strategija – kontekstinis vertimas. Terminas „bug” programavimo kontekste gali būti „klaida”, „defektas” ar net „vabalas”, priklausomai nuo situacijos. „Feature” gali tapti „funkcija”, „galimybe” ar „savybe”. Svarbu jausti kontekstą ir pasirinkti tinkamiausią variantą.
Trečioji – kūrybiškas vertimas, kai sukuriamas naujas lietuviškas terminas. Čia reikia atsargumo: jūsų sukurtas terminas turėtų būti intuityvus ir lengvai suprantamas. „Phishing” kaip „sukčiavimas elektroniniu paštu” ar „adatavimas” – abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų.
Terminologijos šaltiniai ir ištekliai
Kiekvienas vertėjas turėtų turėti savo „ginklų arsenalą” – patikimų šaltinių sąrašą. Valstybės kalbos komisijos terminų bankas yra oficialus šaltinis, bet jame ne visada rasite naujausius terminus. Microsoft ir Google lokalizacijos žodynai dažnai būna naudingesni praktiniam darbui.
IT bendruomenės forumų ir grupių stebėjimas taip pat neįkainojamas. „Lietuvos programuotojų” Facebook grupėje ar „dev.lt” portale galite pamatyti, kaip realūs specialistai vartoja terminus kasdienėje veikloje. Kartais šie „gyvi” variantai yra geresni už oficialius.
Nepamirškite ir tarptautinių šaltinių – ISO standartų, IEEE dokumentų. Jie padeda suprasti termino tikslią reikšmę ir kontekstą, o tai labai svarbu renkantis tinkamą lietuvišką ekvivalentą.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Viena dažniausių klaidų – per daug pažodinis vertimas. „Real time” kaip „tikras laikas” skamba keistai, geriau „realusis laikas” ar „tiesioginė transliacija”, priklausomai nuo konteksto. „Dead link” nėra „miręs nuoroda”, o „neveikianti nuoroda” ar „sugadinta nuoroda”.
Kita problema – terminų nenuoseklumas tame pačiame tekste. Jei pradėjote vartoti „duomenų bazė”, nevartokite „duombazė” ar „databazė” toliau tekste. Susikurkite terminų žodyną konkrečiam projektui ir jo laikykitės.
Taip pat dažna klaida – ignoruoti tikslinės auditorijos poreikius. Tekstas IT specialistams gali būti pilnas anglicizmų, bet straipsnis pensinio amžiaus žmonėms apie internetinį bankininkystę turėtų būti maksimaliai suprantamas ir be svetimų terminų.
Ateities tendencijos ir iššūkiai
Dirbtinio intelekto era atsineša naujų iššūkių. Terminai kaip „prompt engineering”, „large language model” ar „neural network” reikalauja ne tik vertimo, bet ir kultūrinio adaptavimo. Kaip paaiškinti lietuviškai, kas yra „hallucination” AI kontekste? Ar „dirbtinio intelekto haliucinacijos” skamba suprantamai?
Kriptovaliutų ir blockchain technologijų terminija taip pat kelia iššūkių. „Mining” kaip „kasimas” ar „gavyba”, „wallet” kaip „piniginė” ar „portmone” – kiekvienas pasirinkimas formuoja, kaip lietuviai suvoks šias technologijas.
Mobiliųjų technologijų srityje atsiranda vis naujų terminų: „responsive design”, „progressive web app”, „cross-platform development”. Čia vertėjų laukia nemažai darbo, nes šie terminai dar tik formuoja savo lietuviškus atitikmenis.
Kada vertimas tampa menu
Geriausias IT terminų vertimas yra tas, kurio nesijaučia. Kai skaitytojas sklandžiai suvokia tekstą, nesusimąstydamas apie tai, ar terminas buvo verčiamas, ar ne – tai reiškia, kad vertėjas atliko puikų darbą. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp tikslaus perdavimo ir sklandumo lietuvių kalboje.
Atminkite: jūsų tikslas nėra sukurti tobulą terminų žodyną visai lietuvių kalbai. Jūsų tikslas – padėti konkrečiai auditorijai suprasti konkretų tekstą. Kartais tai reiškia anglicizmų palaikymą, kartais – kūrybišką vertimą, o kartais – hibridinį sprendimą. Svarbu jausti kontekstą, žinoti savo auditoriją ir nebijoti eksperimentuoti, bet išliekant atsakingam kalbos vartotoju.
IT terminų vertimas niekada nebus paprastas, nes technologijos vystosi greičiau nei kalba. Tačiau būtent šis dinamiškumas daro šią sritį tokią įdomią vertėjams. Kiekvienas naujas projektas – tai galimybė prisidėti prie lietuvių kalbos plėtojimo ir padėti jai prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio.
