Arabų kalba – viena seniausių ir turtingiausių pasaulio kalbų, kuria šiandien kalba daugiau nei 400 milijonų žmonių. Lietuvoje arabų kalbos poreikis nuolat auga dėl verslo plėtros, akademinių mainų ir kultūrinio bendradarbiavimo su Artimųjų Rytų šalimis. Tačiau arabų-lietuvių vertimas kelia galvos skausmą net patyrusiems vertėjams.
Pagrindinis iššūkis slypi ne tik kalbų skirtumų sudėtingume, bet ir visiškai skirtingose rašymo sistemose. Arabų kalba rašoma iš dešinės į kairę, o tai sukuria ne tik techninius, bet ir kognityvinius sunkumus verčiant tekstus.
Rašymo krypties poveikis vertimo procesui
Kai pirmą kartą susiduri su arabiškais tekstais, akys tiesiog „nepriima” informacijos. Mūsų smegenys per dešimtmečius priprato skaityti iš kairės į dešinę, todėl arabų tekstas iš pradžių atrodo kaip šifras. Vertėjui tenka ne tik išmokti naują abėcėlę, bet ir perkonfigūruoti savo vizualų tekstų suvokimą.
Praktiškai tai reiškia, kad vertėjas turi nuolat keisti savo dėmesio fokusą. Skaitydamas arabų tekstą, jis juda iš dešinės į kairę, o rašydamas lietuviškai – grįžta prie įprasto kairės-dešinės judėjimo. Šis nuolatinis „perjungimas” gali sukelti nuovargį ir padidinti klaidų tikimybę.
Be to, arabų kalboje sakinių struktūra dažnai būna atvirkštinė nei lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, arabiškai sakinyje pirmiausia eina veiksmažodis, paskui veiksnys, o galiausiai papildinys. Tai reikalauja ne tik žodžių vertimo, bet ir viso sakinio „apsukimo”.
Raidžių jungimosi sistema ir jos poveikis vertimui
Arabų raštas turi unikalų bruožą – dauguma raidžių jungiasi tarpusavyje, formuodamos vientisus žodžius. Tai reiškia, kad ta pati raidė gali atrodyti skirtingai priklausomai nuo to, kur ji stovi žodyje – pradžioje, viduryje ar pabaigoje.
Šis raidžių kintamumas sukuria papildomų sunkumų vertėjams. Reikia ne tik atpažinti raidę, bet ir suprasti, kokia jos forma yra konkrečioje pozicijoje. Pradedantieji vertėjai dažnai painioja panašias raides, ypač kai jos jungiasi su kitomis.
Dar vienas aspektas – arabų kalboje nėra didžiųjų ir mažųjų raidžių skirtumo. Tai gali sukelti problemų verčiant vardus, geografinius pavadinimus ar institucijų pavadinimus į lietuvių kalbą, kur didžiosios raidės turi aiškias taisykles.
Skyrybos ženklų ir formatavimo ypatumai
Arabų tekstuose skyrybos ženklai taip pat „keliauja” kartu su teksto kryptimi. Klaustukas atrodo kaip apverstas mūsų įprastas ženklas (?), o kableliai ir taškai išlaiko savo formą, bet keičia poziciją sakinyje.
Skaičiai arabų tekstuose sukelia ypatingą painiavą. Nors arabai naudoja „arabiškus” skaičius (1, 2, 3…), jie rašomi iš kairės į dešinę, net kai yra arabų teksto viduryje. Tai reiškia, kad skaičius 2023 arabų tekste bus rašomas ta pačia tvarka, nors visas tekstas aplinkui eina iš dešinės į kairę.
Formatuojant dokumentus, kuriuose yra ir arabų, ir lietuvių tekstų, tenka spręsti sudėtingus išdėstymo klausimus. Kokia turėtų būti bendroji teksto kryptis? Kaip išdėstyti lentelės, kuriose yra abiejų kalbų duomenys? Šie klausimai ypač aktualūs verčiant oficialius dokumentus ar svetaines.
Technologiniai sprendimai ir įrankiai
Šiuolaikinės vertimo technologijos gerokai palengvina darbą su arabų-lietuvių vertimais. CAT (Computer Assisted Translation) įrankiai, tokie kaip SDL Trados ar MemoQ, palaiko arabų kalbą ir automatiškai tvarko teksto krypties klausimus.
Tačiau ne visi įrankiai vienodai gerai susitvarko su arabų tekstu. Kai kurie senesni redaktoriai gali neteisingai atvaizduoti arabiškus simbolius arba sumaišyti teksto kryptį. Vertėjams rekomenduojama naudoti specializuotus įrankius, kurie buvo specialiai pritaikyti darbui su RTL (right-to-left) kalbomis.
Google Translate ir kiti automatinio vertimo įrankiai pastaraisiais metais žymiai pagerėjo verčiant arabų kalbą, tačiau jie vis dar daro daug klaidų, ypač su idiomomis, kultūrinėmis nuorodomis ir sudėtingais gramatiniais konstrukcijomis.
Kultūriniai kontekstai ir jų perdavimas
Arabų kultūra turi gilias tradicijas ir specifinius išreiškimo būdus, kurie neturi tiesioginių atitikmenų lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, arabų kalboje yra daug frazių, susijusių su religija, kurios naudojamos kasdieniniame bendravime, bet lietuvių kalboje skambėtų pernelyg iškilmingai ar keistai.
Mandagumo lygiai arabų kalboje yra daug sudėtingesni nei lietuvių. Arabai naudoja skirtingas kalbėjimo formas priklausomai nuo pašnekovo amžiaus, socialinio statuso ir giminystės ryšių. Šių niuansų perdavimas lietuvių kalba reikalauja kūrybiškumo ir kultūrinio jautrumo.
Dar vienas aspektas – arabų poezijos ir literatūros vertimas. Arabų kalba turi turtingą poetinę tradiciją su sudėtingais ritmo ir rimo šablonais, kurie beveik neįmanoma perduoti lietuvių kalba išlaikant tą patį poveikį.
Praktiniai patarimai vertėjams
Norint sėkmingai verstis arabų-lietuvių vertimais, pirmiausia reikia įvaldyti arabų rašto sistemą. Rekomenduojama pradėti nuo paprastų tekstų ir palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių. Svarbu praktikuotis skaityti arabiškus tekstus reguliariai, kad akys priprastų prie dešinės-kairės krypties.
Techniniame lygmenyje būtina turėti tinkamą programinę įrangą. Microsoft Word naujausiose versijose gerai palaiko arabų kalbą, tačiau reikia įjungti RTL palaikymą. Taip pat naudinga turėti kelis arabų-anglų žodynus, nes ne visada yra tiesioginių arabų-lietuvių vertimo šaltinių.
Kultūrinio konteksto supratimui rekomenduojama skaityti arabų literatūrą, žiūrėti filmus su subtitrais ir sekti arabų žiniasklaidą. Tai padės geriau suprasti šiuolaikinio arabų kalbos vartojimo ypatumus ir kultūrinius niuansus.
Ateities perspektyvos ir galimybės
Arabų-lietuvių vertimo sritis Lietuvoje dar tik formuojasi, bet perspektyvos yra pažadančios. Augant ekonominiams ryšiams su Artimųjų Rytų šalimis, kvalifikuotų vertėjų poreikis tik didės. Ypač paklausūs bus specialistai, galintys verstis teisės, medicinos ir technologijų srities vertimais.
Dirbtinio intelekto technologijos taip pat sparčiai tobulėja. Tikėtina, kad ateityje automatinio vertimo įrankiai taps dar tikslesni, tačiau žmogaus vertėjo vaidmuo išliks nepakeičiamas sudėtingų kultūrinių ir kontekstinių klausimų sprendime.
Arabų kalbos mokymasis ir vertimo įgūdžių tobulinimas – tai ilgalaikė investicija, kuri gali atverti duris į įdomų ir perspektyvų karjeros kelią. Nors iššūkiai yra nemaži, tačiau su kantrybe, praktika ir tinkamais įrankiais arabų-lietuvių vertimas gali tapti ne tik profesine veikla, bet ir kultūrinio tilto tiesimo misija tarp dviejų skirtingų, bet vienodai turtingų civilizacijų.
