Kai kalbame apie ispanų kalbą, dažnai pamirštame, kad ji nėra vienoda visame pasaulyje. Kaip ir anglų kalba skiriasi Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje, taip ir ispanų kalba turi savo ypatumus skirtingose šalyse. Vertėjams, dirbantiems su ispanų-lietuvių kalbų pora, šie skirtumai gali tapti tikru iššūkiu.
Ispanijos ispanų kalba ir Lotynų Amerikos variantai skiriasi ne tik žodžių parinkimu, bet ir gramatikos niuansais, kultūrinėmis nuorodomis bei skirtingais mandagumo lygiais. Šie skirtumai gali lemti, ar jūsų vertimas skambės natūraliai, ar priešingai – keistai ir netgi netinkamai.
Žodyno skirtumai, kurie gali suklaidinti
Vienas ryškiausių skirtumų tarp Ispanijos ir Lotynų Amerikos ispanų kalbos – tai žodynas. Kartais tie patys dalykai vadinami visiškai skirtingais žodžiais. Pavyzdžiui, automobilis Ispanijoje – tai „coche”, o daugelyje Lotynų Amerikos šalių – „carro” arba „auto”.
Dar įdomesni atvejai, kai žodžiai egzistuoja abiejose kalbos versijose, bet turi skirtingas reikšmes. Žodis „coger” Ispanijoje reiškia „imti” ar „griebti”, tačiau daugelyje Lotynų Amerikos šalių šis žodis turi vulgarų seksualinį atspalvį. Tokių „klastingų draugų” yra nemažai, ir vertėjas turi būti ypač atsargus.
Maisto srityje skirtumai taip pat akivaizdūs. Ispanijoje „zumo” reiškia sultis, o Lotynų Amerikoje dažniau naudojamas „jugo”. Bulvės Ispanijoje – „patatas”, o kai kuriose Pietų Amerikos šalyse – „papas”.
Gramatikos niuansai ir jų poveikis vertimui
Gramatikos skirtumai gali atrodyti mažiau svarbūs, bet vertėjui jie gali sukelti nemažai galvos skausmo. Vienas ryškiausių skirtumų – tai „vosotros” formos naudojimas. Ispanijoje ši forma aktyviai naudojama neoficialiems kreipimuisi į kelias personas, tuo tarpu Lotynų Amerikoje ji praktiškai išnykusi – ten naudojama „ustedes” forma tiek oficialiems, tiek neoficialiems kreipiniams.
Praeities laikai taip pat skiriasi. Ispanijoje dažniau naudojamas sudėtinis preteritas (pretérito perfecto compuesto) situacijoms, kurios dar turi ryšį su dabartimi, o Lotynų Amerikoje tokiais atvejais dažniau pasirenkamas paprastasis preteritas (pretérito indefinido).
Dar vienas svarbus aspektas – tai leísmo (leísmo) reiškinys Ispanijoje, kai tiesioginio papildinio „lo/la” vietoje naudojamas „le”. Šis reiškinys Lotynų Amerikoje retesnis ir gali skambėti keistai.
Kultūriniai kontekstai ir jų svarba
Vertimas – tai ne tik žodžių keitimas iš vienos kalbos į kitą, bet ir kultūrų tiltas. Ispanijos ir Lotynų Amerikos kultūros, nors ir turi bendrų šaknų, per šimtmečius išsivystė skirtingai.
Ispanijoje siesta vis dar yra kultūros dalis, nors ir ne tokia paplitusi kaip anksčiau. Lotynų Amerikoje šis reiškinys mažiau paplitęs. Kai verčiate tekstą apie darbo laiką ar kasdienį gyvenimą, šie kultūriniai skirtumai gali būti svarbūs.
Maisto kultūra taip pat skiriasi. Ispanijoje tapas kultūra yra labai svarbi, o Lotynų Amerikoje kiekviena šalis turi savo unikalius patiekalus ir valgymo tradicijas. Verčiant kulinarijos tekstus, svarbu žinoti, kokiai auditorijai skiriamas vertimas.
Religiniai ir šventiniai aspektai taip pat gali skirtis. Nors abi kultūros yra katalikiškos, švenčių šventimo būdai ir tradicijos gali labai skirtis.
Formalumo lygiai ir mandagumo išraiška
Mandagumo kultūra Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje gali labai skirtis. Lotynų Amerikoje, ypač šalyse kaip Kolumbija ar Meksika, mandagumas dažnai išreikštas per sudėtingesnes frazes ir daugiau „apeigų”.
Pavyzdžiui, prašant paslaugos, Ispanijoje gali pakakti „¿Puedes ayudarme?”, o Lotynų Amerikoje mandagiau būtų „¿Serías tan amable de ayudarme?” arba „¿Me harías el favor de ayudarme?”
Kreipiniai taip pat skiriasi. Lotynų Amerikoje dažniau naudojami tokie kreipiniai kaip „Don” ir „Doña” net ir kasdieniame bendravime, o Ispanijoje jie labiau rezervuoti oficialesnėms situacijoms.
Regioniniai ypatumai Lotynų Amerikoje
Lotynų Amerika – tai ne viena šalis, o daugybė skirtingų kultūrų ir kalbos variantų. Argentinos ispanų kalba su savo „vos” forma ir itališkais intonacijų atspalviais labai skiriasi nuo Meksikos ar Kolumbijos ispanų kalbos.
Argentinoje ir Urugvajuje naudojama „vos” forma vietoj „tú”, o tai keičia ne tik įvardžius, bet ir veiksmažodžių asmenavimą. „Tú tienes” tampa „Vos tenés”.
Meksikoje yra daug žodžių, kilusių iš nahuatl kalbos, pavyzdžiui, „chocolate”, „tomate”, „aguacate”. Šie žodžiai paplito po visą pasaulį, bet jų kilmė – būtent Meksika.
Karibų regione, ypač Kuboje ir Puerto Rike, ispanų kalba turi savo fonetikos ypatumus – dažnai „praryjami” tam tikri garsai žodžių pabaigose.
Praktiniai patarimai vertėjams
Pirmiausia, visada išsiaiškinkite, kokiai auditorijai skirtas jūsų vertimas. Ar tai Ispanijos rinka, ar Lotynų Amerika? O gal konkretus regionas? Šis klausimas turėtų būti užduotas dar prieš pradedant vertimo darbą.
Sukurkite sau žodyną su regioniniais skirtumais. Internetiniai ištekliai kaip „Fundéu” ar „Diccionario panhispánico de dudas” gali būti nepakeičiami pagalbininkai. Taip pat naudinga turėti kontaktų su gimtakalbiais iš skirtingų regionų.
Kai verčiate techninius tekstus, atminkite, kad terminologija gali skirtis. Kompiuterių srityje Ispanijoje naudojamas „ordenador”, o Lotynų Amerikoje – „computadora”. Mobilusis telefonas Ispanijoje – „móvil”, o Lotynų Amerikoje – „celular”.
Jei verčiate rinkodaros tekstus, ypač svarbu atsižvelgti į kultūrinius skirtumus. Tai, kas veikia Ispanijoje, nebūtinai veiks Meksikoje ar Argentinoje. Humoras, nuorodos, net spalvų simbolika gali skirtis.
Technologijos pagalba ir ateities perspektyvos
Šiuolaikinės vertimo technologijos vis labiau atsižvelgia į regioninius skirtumus. Google Translate jau siūlo skirtingus ispanų kalbos variantus, o specializuoti CAT (Computer-Assisted Translation) įrankiai leidžia kurti regioninius žodynus ir terminų bazes.
Dirbtinio intelekto vertimo sistemos mokosi atskirti regioninius skirtumus, bet kol kas žmogaus vertėjo žinios ir patirtis lieka nepakeičiamos. Ypač tai pašyčia kultūrinių niuansų ir konteksto supratimo srityse.
Ateityje tikėtina, kad regioniniai skirtumai taps dar svarbesni, nes įmonės vis labiau orientuojasi į lokalų turinį. Tai reiškia, kad vertėjai, gebantys dirbti su konkrečiais regioniniais variantais, bus vis labiau vertinami rinkoje.
Kalba- kaip gyvas organizmas
Ispanų kalbos regioniniai skirtumai primena mums, kad kalba – tai gyvas, nuolat kintantis organizmas. Ji formuojama istorijos, geografijos, kitų kalbų poveikio ir kultūrinių mainų. Vertėjui svarbu ne tik žinoti šiuos skirtumus, bet ir suprasti jų kilmę bei raidą.
Dirbant su ispanų-lietuvių vertimais, šie žinojimas padeda ne tik išvengti klaidų, bet ir sukurti tikrai kokybišką, auditorijai pritaikytą tekstą. Galiausiai, geras vertimas – tai ne tik tikslus žodžių perdavimas, bet ir kultūrų supratimas bei pagarbos jiems išraiška. Tik taip galime užtikrinti, kad mūsų vertimai tikrai tarnaus savo tikslui – sujungti žmones ir kultūras per kalbos tiltą.
