Verčiant iš anglų kalbos į lietuvių, dažnai susiduriam su iššūkiais, kurie kyla ne tik dėl žodyno skirtumų, bet ir dėl fundamentaliai skirtingų gramatikos sistemų. Anglų kalba, kaip analitinė kalba, labai skiriasi nuo lietuvių kalbos, kuri yra sintetinė ir išlaikiusi sudėtingą linksnių sistemą. Šie skirtumai daro vertimą ne tik techniniu iššūkiu, bet ir tikru menu, reikalaujančiu gilaus abiejų kalbų supratimo.
Linksnių sistemos iššūkis
Vienas didžiausių skirtumų tarp anglų ir lietuvių kalbų yra linksnių sistema. Anglų kalboje ji praktiškai išnykusi – liko tik keletas pėdsakų, pavyzdžiui, asmeninių įvardžių formos I/me, he/him. Tuo tarpu lietuvių kalba turi septynis linksnius, kurie tiksliai nusako žodžių tarpusavio santykius sakinyje.
Pavyzdžiui, anglišką sakinį „I gave the book to my friend” lietuviškai verčiame „Aš daviau knygą savo draugui”. Čia „knygą” stovi galininko linksnyje, o „draugui” – naudininko. Anglų kalboje šie santykiai išreiškiami žodžių tvarka ir prielinksniais, o lietuvių kalboje – linksnių galūnėmis.
Automatinio vertimo sistemoms tai kelia nemažų problemų. Programa turi ne tik atpažinti, kokį linksnį reikia naudoti, bet ir teisingai pakeisti žodžio galūnę. Dažnai matome keistus vertimus kaip „aš einu į parduotuvės” vietoj „aš einu į parduotuvę”, nes sistema nesugebėjo teisingai nustatyti galininko linksnio formos.
Veiksmažodžių laikai ir aspektai
Veiksmažodžių sistema – dar viena sritis, kur anglų ir lietuvių kalbos kardinaliai skiriasi. Anglų kalboje yra sudėtinga laikų sistema su 12 pagrindinių laikų, įskaitant tobulus ir tęstinius aspektus. Lietuvių kalboje laikų mažiau, bet yra kitokia aspektų sistema.
Ypač sudėtinga versti anglų kalbos Present Perfect laiką. Sakinys „I have lived here for five years” gali būti verčiamas ir „Aš gyvenu čia penkeri metai” (jei vis dar gyvena), ir „Aš gyvenau čia penkerius metus” (jei nebegyvena). Kontekstas čia labai svarbus, o automatinio vertimo sistemoms jį suprasti nelengva.
Panašiai sudėtinga su Past Perfect: „When I arrived, he had already left” – „Kai aš atvykau, jis jau buvo išvykęs”. Lietuvių kalboje šis santykis dažnai išreiškiamas kitaip, pavyzdžiui: „Kai aš atvykau, jis jau išvyko”.
Žodžių tvarkos lankstumo problema
Anglų kalbos žodžių tvarka yra gana griežta: veiksnys-tarinys-papildinys (SVO). Lietuvių kalboje, dėl linksnių sistemos, žodžių tvarka daug lankstesnė ir dažnai naudojama stilistiniams tikslams ar akcentams išryškinti.
Angliškas sakinys „The dog bit the man” turi vienintelę aiškią reikšmę. Lietuviškai tą patį galime pasakyti keliais būdais: „Šuo įkando žmogų”, „Žmogų įkando šuo”, „Įkando šuo žmogų”. Kiekvienas variantas turi šiek tiek skirtingą emocinį atspalvį ar akcentą.
Verčiant automatiškai, dažnai gaunama mechaniškai teisinga, bet stilistiškai negraži ar nenatūrali formuluotė. Pavyzdžiui, „The book is on the table” verčiama „Knyga yra ant stalo”, nors lietuviškai natūraliau būtų „Knyga ant stalo” arba „Ant stalo knyga”.
Artikelių nebuvimo pasekmės
Anglų kalboje artikeliai a/an ir the atlieka svarbų vaidmenį, nurodydami, ar kalbama apie konkretų, ar apie bet kurį daiktą. Lietuvių kalboje artikelių nėra, todėl ši informacija perduodama kitais būdais arba išvis paliekama konteksto nuožiūrai.
Sakinys „I saw a dog” reiškia, kad mačiau kažkokį šunį, o „I saw the dog” – konkretų šunį. Lietuviškai abu atvejai gali būti verčiami „Mačiau šunį”, nors kartais galime pasakyti „Mačiau tą šunį” arba „Mačiau vieną šunį”.
Automatinio vertimo sistemoms tai kelia sunkumų ypač verčiant iš lietuvių į anglų kalbą – programa turi „spėti”, kurį artikelį naudoti arba ar jo iš viso reikia.
Modalumo ir mandagumo išraiška
Anglų kalboje modalumas (galimybė, būtinybė, tikimybė) dažnai išreiškiamas modaliniais veiksmažodžiais: can, could, may, might, must, should, would. Lietuvių kalboje panašūs reikšmės atspalviai perduodami įvairiais būdais – sąlygos nuosaka, dalelytėmis, kontekstu.
„You should go” gali būti verčiama „Tau reikėtų eiti”, „Tu turėtum eiti” arba net „Eik”. Kiekvienas variantas turi skirtingą mandagumo ar kategoriškumo laipsnį. Panašiai „Could you help me?” – „Ar galėtum man padėti?”, „Ar galėtumėte man padėti?” (mandagesnė forma) arba „Padėk man”.
Kultūriniai ir stilistiniai aspektai
Ne tik gramatika, bet ir kultūriniai skirtumai daro poveikį vertimui. Anglų kalboje dažnai vartojamos trumpesnės, tiesioginės formuluotės, tuo tarpu lietuvių kalboje kartais teikiama pirmenybė išsamesniam, „aplinkiniam” išsireiškimui.
Pavyzdžiui, „Thanks” lietuviškai dažniau verčiame „Ačiū” nei „Dėkoju”, nors abu variantai teisingi. Tačiau „Thank you very much” geriau versti „Labai ačiū” ar „Didelis ačiū” nei „Dėkoju jums labai daug”.
Panašiai su kreipiniais – anglų kalboje „you” vienodai kreipiamasi ir į draugą, ir į nepažįstamą žmogų. Lietuvių kalboje turime „tu” ir „jūs” formas, kurių pasirinkimas priklauso nuo santykių pobūdžio, amžiaus skirtumų ir situacijos formalumo.
Praktiniai patarimai geresniam vertimui
Dirbant su automatinio vertimo sistemomis ar verčiant patiems, verta atsiminti keletą praktinių dalykų. Pirma, visada patikrinkite linksnių formas – tai dažniausia klaidų vieta. Jei abejojate, geriau perrašykite sakinį taip, kad būtų aiškiau.
Antra, neužmirškite konteksto. Tas pats angliškas sakinys skirtingose situacijose gali reikalauti skirtingo lietuviško vertimo. „I’m fine” gali būti ir „Aš gerai”, ir „Man gerai”, ir „Viskas gerai”, priklausomai nuo to, apie ką klausiama.
Trečia, skaitykite išverstą tekstą garsiai. Jei skamba nenatūraliai, greičiausiai reikia koreguoti žodžių tvarką arba rinktis kitokias formuluotes. Lietuvių kalba turi savo ritmą ir melodiją, kurių nereikėtų aukoti dėl tiesioginio vertimo.
Ketvirta, mokykitės iš gerų vertėjų darbo. Skaitydami profesionaliai išverstus tekstus, atkreipkite dėmesį, kaip sprendžiamos sudėtingos gramatikos problemos. Dažnai geriausi sprendimai yra ne tie, kurie labiausiai panaši į originalą, o tie, kurie skamba natūraliai lietuviškai.
Kelias į geresnį supratimą
Anglų ir lietuvių kalbų gramatikos skirtumai nėra kliūtis, kurią reikia įveikti, o veikiau galimybė geriau suprasti, kaip skirtingos tautos mąsto ir išreiškia savo mintis. Kiekviena kalba turi savo logiką ir grožį, o vertimo menas – sugebėjimas perkelti ne tik žodžius, bet ir jų dvasią iš vienos kalbos sistemos į kitą.
Automatinio vertimo technologijos sparčiai tobulėja, tačiau žmogaus supratimas ir jautrumas kalbos niuansams lieka nepakeičiami. Geriausi rezultatai gaunami derinant technologijų galimybes su žmogaus redagavimu ir kultūriniu konteksto supratimu. Tad nesvarbu, ar naudojate vertimo programas, ar verčiate patys – visada atminkite, kad kalba yra gyvas dalykas, reikalaujantis ne tik gramatikos žinių, bet ir širdies.
