Odontologijos tekstų vertimas iš lietuvių į anglų kalbą dažnai atrodo paprastas darbas – juk terminija tarptautinė, daug žodžių kilę iš lotynų ar graikų kalbų, tad atrodytų, kad pakanka žodyno ir viskas susidėlios savaime. Realybėje šis vertimo segmentas yra vienas klastingiausių medicininės kalbos srityse, nes klaidos čia dažnai neatrodo kaip klaidos – tekstas skamba sklandžiai, gramatiškai taisyklingai, bet reikšmė pasislenka arba tampa dviprasmiška. Pacientui skirtame informaciniame lapelyje tai gali sukelti nesusipratimą, o klinikinėje dokumentacijoje, siunčiamoje užsienio gydytojui ar draudimo bendrovei, netikslus terminas gali turėti tiesioginių pasekmių gydymo eigai ar apmokėjimui.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kur konkrečiai slypi dažniausios klaidos, kodėl jos kartojasi net patyrusiems vertėjams, ir kaip praktiškai jų išvengti dirbant su odontologijos terminija.
Kodėl odontologijos vertimai reikalauja ypatingo tikslumo
Odontologija – siaura, tačiau labai techniška medicinos šaka, kurioje kiekvienas terminas turi griežtai apibrėžtą reikšmę. Skirtingai nei bendroje kalboje, kur sinonimai keičiasi laisvai, klinikinėje kalboje žodžio pasirinkimas gali reikšti skirtingą diagnozę, procedūrą ar anatominę vietą. Pavyzdžiui, lietuviškas žodis „plomba“ anglų kalboje gali būti verčiamas kaip filling, restoration arba seal, priklausomai nuo konteksto – ar kalbama apie paprastą užpildą, ar apie estetinę restauraciją, ar apie profilaktinį dantų vagelių sandarinimą, ar pvz. kuo skiriasi „All-on-4“ ir „All-on-6“. Pasirinkus netinkamą variantą, tekstas išlieka „skaitomas“, bet nusako kitokią procedūrą.
Kitas dalykas, kurį verta turėti omenyje – odontologijos terminai vartojami dviejuose visiškai skirtinguose registrahs: griežtai klinikiniame (gydytojų tarpusavio komunikacija, epikrizės, siuntimai) ir populiariajame, skirtame pacientams (informaciniai lankstinukai, klinikos svetainė, sutikimo formos). Tas pats reiškinys šiuose dviejuose registruose gali būti įvardijamas skirtingai, ir vertėjas, mechaniškai perkeliantis klinikinį terminą į pacientui skirtą tekstą, rizikuoja sukurti tekstą, kurio paprastas žmogus tiesiog nesupras.
Klaidingi draugai ir tiesioginiai vertimai, kurie klaidina
Vienas dažniausių spąstų – vadinamieji „klaidingi draugai“ (false friends), kai žodis skamba panašiai lietuviškai ir angliškai, tačiau reiškia ne tą pačią sąvoką. Odontologijoje jų nėra tiek daug, kiek, tarkime, teisės ar finansų srityje, bet kelios reikšmingos spąstos verta žinoti:
- „Protezas“ vs „prosthesis“ – nors žodžiai giminingi, kasdienėje anglų kalboje dažniau vartojamas denture (kalbant apie nuimamą protezą) arba prosthesis vartojamas tiksliau klinikiniame kontekste, apimant ir implantus, ir kitas konstrukcijas. Automatiškai vertus „protezą“ visada kaip prosthesis, tekstas pacientui skambėti pernelyg techniškai ar net svetimai.
- „Kanalas“ vs „canal“ – šaknies kanalo gydymas angliškai yra root canal treatment, tačiau pats žodis „kanalas“ platesniame kontekste gali reikšti ir duct (pvz., seilių liaukos latakas – salivary duct, ne salivary canal). Vertėjai, neatkreipę dėmesio į anatominį kontekstą, šias sąvokas kartais sukeičia.
- „Dantenų uždegimas“ – čia dažna klaida versti pažodžiui kaip gum inflammation, kai tiksliau ir profesionaliau skamba gingivitis. Nors abu variantai suprantami, klinikiniame dokumente tikslus medicininis terminas yra privalomas, o pacientui skirtame tekste galima naudoti ir paprastesnę formuluotę – čia grįžtame prie registro klausimo.
Tiesioginis, žodis-į-žodį vertimas taip pat problemiškas frazėse, kurios anglų kalboje turi nusistovėjusią, fiksuotą formą. Pavyzdžiui, „dantų akmuo“ pažodžiui verčiamas kaip „tooth stone“ skambėtų absurdiškai – teisingas terminas yra tartar arba klinikiniame registre dental calculus. Panašiai „dantų kilpa“ ar „dantų lankas“ turi tikslų atitikmenį dental arch, o ne pažodinį vertimą, kuris angliškai neegzistuoja kaip terminas.
Lotynų kalbos palikimas ir jo spąstai
Odontologija, kaip ir visa medicina, gausiai naudoja lotynų ir graikų kilmės terminus, ir tai iš pirmo žvilgsnio turėtų palengvinti vertėjo darbą – juk tokie žodžiai kaip caries, pulpitis, periodontitis yra identiški ar labai panašūs abiejose kalbose. Tačiau čia slypi kitas pavojus: vertėjas, pastebėjęs panašumą, nustoja tikrinti, ar terminas tikrai vartojamas taip pat dažnai ir tame pačiame kontekste anglų kalboje.
Pavyzdys – „karienas“ (caries) lietuviškai vartojamas beveik visuose registruose, tuo tarpu anglų kalboje kasdienėje, pacientams skirtoje kalboje dažniau sakoma tooth decay arba cavity, o caries paliekamas griežtai klinikiniam ar akademiniam tekstui. Vertėjas, kuris visur naudoja lotynišką formą, sukuria tekstą, skambantį kaip vadovėlis, o ne kaip informacija pacientui.
Kitas atvejis – daugiskaitos ir vienaskaitos formos, kurios lotynų kilmės žodžiuose anglų kalboje elgiasi netipiškai. „Diagnozė“ – diagnosis, daugiskaita – diagnoses, ne diagnosises. „Protezas“ platesniu terminu – prosthesis, daugiskaita – prostheses. Šios formos dažnai klaidingai sulietuvinamos pridedant standartinę anglišką galūnę „-es“ arba „-s“, ir toks tekstas iškart atskleidžia, kad vertėjas nebuvo pakankamai atidus arba nepasitikrino specializuotame žodyne.
Britų ir amerikiečių anglų kalbos skirtumai odontologijoje
Šis aspektas dažnai nutylimas, tačiau praktikoje sukelia nemažai painiavos, ypač kai tekstas ruošiamas platesnei tarptautinei auditorijai arba nėra iš anksto žinoma, kuriai rinkai jis skirtas. Odontologijos terminijoje egzistuoja nemažai leksinių skirtumų tarp britiškos ir amerikietiškos anglų kalbos:
- „Ortodontas“ – orthodontist abiejose variantuose, tačiau specializacijos pavadinimas gali skirtis administraciniuose dokumentuose.
- „Snukio apsauga“ ar „įkandimo plokštelė“ – amerikiečių anglų kalboje dažniau mouthguard, britų – kartais gumshield, ypač sporto kontekste.
- „Dantų higienistas“ – dental hygienist universaliai, bet kvalifikacijos ir kompetencijų aprašymai skiriasi priklausomai nuo šalies teisinės sistemos, todėl vertėjui verta patikrinti, ar dokumentas skirtas JK, JAV ar kitai rinkai.
- Rašybos skirtumai – anaesthesia (britų) vs anesthesia (amerikiečių), orthodontics rašomas vienodai, bet paediatric dentistry (britų) vs pediatric dentistry (amerikiečių) yra klasikinis pavyzdys, kur nesuderinta rašyba viename dokumente iškart išduoda neatidumą.
Praktinis patarimas – prieš pradedant vertimą, verta iš kliento ar užsakovo pasitikslinti, kuriai auditorijai tekstas skirtas, ir tada nuosekliai laikytis pasirinkto varianto per visą dokumentą. Maišant britišką ir amerikietišką rašybą tame pačiame tekste, profesionalus įspūdis dingsta, net jei terminija kitu atveju būtų tiksli.
Terminų nevienodumas ir dokumentacijos nuoseklumas
Odontologijos tekstuose, ypač ilgesniuose dokumentuose – ligos istorijose, epikrizėse, klinikinių tyrimų protokoluose – vienas dažniausių sisteminių trūkumų yra terminų nenuoseklumas. Vertėjas pirmame puslapyje vartoja filling, antrame – restoration, trečiame – dental filling, ir nors visi šie variantai gramatiškai teisingi ir prasmingai artimi, dokumentui tai kenkia, nes gydytojas, skaitantis vertimą, negali būti tikras, ar tai vis dar tas pats reiškinys, ar skirtingos procedūros.
Šią problemą sprendžia terminų žodynėlio (glossary) sudarymas prieš pradedant didesnį projektą. Net jei vertėjas dirba vienas, verta susirašyti pagrindinius terminus, kurie kartosis dokumente, ir jų fiksuotus atitikmenis, kad viso teksto metu būtų laikomasi vienodos leksikos. Tai ypač svarbu, kai vertimą tikrina antras asmuo arba kai dokumentas bus naudojamas kaip pagrindas tolimesniems vertimams – pavyzdžiui, klinikos svetainės ar informacinių lankstinukų serijai.
Vertimo atmintys (translation memory) ir CAT įrankiai čia labai pagelbėja, tačiau jie taip pat gali tapti klaidų šaltiniu, jei ankstesniame projekte terminas buvo išverstas netiksliai, o vėliau automatiškai pasiūlomas ir naujame kontekste. Todėl net naudojant tokius įrankius, kiekvieną pasiūlytą atitikmenį verta peržiūrėti sąmoningai, o ne mechaniškai priimti.
Pacientams skirti tekstai prieš profesionalius dokumentus
Kaip minėta anksčiau, registro pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų, kuris turi būti priimtas prieš pradedant vertimą, ne jo metu. Klinikinis dokumentas, skirtas kitam gydytojui, gali ir turi naudoti tikslią, lotynišką terminiją – tai profesionalų kalba, kurioje tikslumas svarbesnis už paprastumą. Tačiau pacientui skirtas tekstas – informacinis lapelis apie procedūrą, sutikimo forma, klinikos svetainės skiltis – reikalauja kitokio požiūrio.
Pavyzdžiui, žodis periodontitis profesionaliame dokumente yra tinkamas ir tikslus, tačiau pacientui skirtame tekste geriau paaiškinti paprasčiau: gum disease arba, jei norima ir tikslumo, ir suprantamumo, naudoti abi formas kartu – periodontitis (advanced gum disease). Toks dvigubas pateikimas leidžia neprarasti klinikinio tikslumo, bet kartu palieka tekstą prieinamą žmogui, neturinčiam medicininio pasirengimo.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tono skirtumus. Profesionalūs dokumentai rašomi neutraliu, dalykiniu tonu, be jokių emocinių atspalvių. Pacientams skirti tekstai, priešingai, dažnai turi būti šiltesni, ramesni, mažiau technizuoti – ypač kai kalbama apie procedūras, kurios pacientams kelia baimę (šaknies kanalo gydymas, dantų traukimas, implantavimas). Vertėjas, kuris ignoruoja šį toninį skirtumą ir tiesiog perkelia klinikinę kalbą į pacientui skirtą tekstą, sukuria produktą, kuris techniškai teisingas, bet komunikaciškai nesėkmingas.
Ką verta turėti po ranka, kai sėdi prie odontologijos vertimo
Baigiant šią temą, verta susumuoti kelis dalykus, kurie iš praktikos pasitvirtina kaip patikimiausi būdai išvengti minėtų klaidų. Pirma, niekada nepasitikėkite vien intuicija ar panašumu tarp lietuviško ir angliško žodžio – kiekvienas terminas, kuris skamba „aišku“, verta patikrinti bent viename specializuotame medicininiame žodyne ar terminų duomenų bazėje, pavyzdžiui, IATE arba MedDRA, kur galima palyginti, kaip terminas vartojamas skirtingose kalbose ir kontekstuose.
Antra, prieš pradedant darbą, būtina išsiaiškinti dokumento tikslą ir auditoriją – ar tekstas skirtas gydytojui, ar pacientui, ar teisiniam/administraciniam naudojimui (pvz., draudimo bendrovei). Šis sprendimas nulemia ne tik terminų pasirinkimą, bet ir sakinio struktūrą, toną, net rašybos konvenciją (britišką ar amerikietišką).
Trečia, ilgesniuose projektuose visada sudarykite terminų žodynėlį – net trumpas, dešimties-penkiolikos terminų sąrašas gerokai sumažina nenuoseklumo riziką ir sutaupo laiko, kai tekstą reikia redaguoti ar tęsti vėliau.
Ketvirta, po vertimo verta perskaityti tekstą garsiai arba bent jau „pacientos akimis“ – jei rašote informacinį lankstinuką, paklauskite savęs, ar žmogus, niekada nesigilinęs į odontologiją, supras šį sakinį be papildomo aiškinimo. Jei atsakymas neigiamas, terminą reikia paaiškinti arba pakeisti paprastesniu atitikmeniu.
Ir galiausiai – nebijokite konsultuotis su odontologijos srities specialistu, jei terminas kelia bet kokių abejonių. Kalbinė tikslumas be klinikinio konteksto supratimo dažnai veda į tuos pačius spąstus, apie kuriuos rašėme šiame straipsnyje: teksto sklandumas, kuris slepia reikšmės iškraipymą. Geriausi odontologijos vertimai gimsta tada, kai vertėjas ne tik moka kalbą, bet ir supranta, apie ką kalba – net jei tas supratimas apsiriboja keliais paklausiais gydytojui ar dešimčia minučių, praleistų skaitant specializuotą šaltinį.
