Mokslinių straipsnių vertimas – tai tikras iššūkis net ir patyrusiems vertėjams. Skirtingai nuo grožinės literatūros ar žurnalistikos, čia kiekvienas žodis turi svorį, o netikslumas gali iškraipyti visą tyrimo prasmę. Kaip išlaikyti terminų tikslumą ir neprarasti mokslinio teksto esmės? Šiame straipsnyje pabandysime atsakyti į šį klausimą.
Kodėl mokslinių terminų vertimas toks sudėtingas
Mokslinė terminologija formuojasi dešimtmečiais, o kartais ir šimtmečiais. Kiekvienas terminas turi savo istoriją, kontekstą ir tikslią reikšmę. Problema ta, kad skirtingose kalbose šie terminai gali turėti nevienodą plėtros kelią.
Pavyzdžiui, angliškas terminas „sustainability” lietuvių kalboje gali būti verčiamas kaip „tvarumas”, „darnumas” ar „ilgalaikis gyvybingumas” – priklausomai nuo konteksto. Ekonomikos srityje dažniau naudojamas „tvarumas”, ekologijoje – „darnumas”, o verslo kontekste gali tikti abu variantai.
Dar sudėtingiau tampa, kai susiduriame su naujais terminais, kurie dar neturi nusistovėjusio vertimo. Tokiais atvejais vertėjas tampa savotiška terminų kūrėju, o tai reikalauja ne tik kalbos žinių, bet ir gilaus srities supratimo.
Terminologijos šaltiniai ir jų patikimumas
Kur ieškoti patikimų terminų vertimų? Pirmiausia verta kreiptis į oficialius šaltinius:
Valstybinės kalbos komisijos terminų bankas – tai pirmasis šaltinis, kurį turėtų tikrinti kiekvienas vertėjas. Čia rasite oficialiai patvirtintus terminus daugelyje sričių.
Mokslo institucijų žodynai – universitetai ir tyrimų centrai dažnai skelbia savo sričių terminų žodynus. Jie gali būti labai naudingi, ypač specializuotose srityse.
Tarptautinių organizacijų dokumentai – ES, WHO, UNESCO ir kitos organizacijos dažnai pateikia terminų vertimus į nacionalines kalbas. Šie šaltiniai ypač vertingi, nes terminai būna suderinti tarp skirtingų šalių.
Tačiau ne visada pakanka oficialių šaltinių. Kartais tenka ieškoti terminų mokslinėje literatūroje, analizuoti, kaip juos naudoja srities ekspertai. Čia svarbu atskirti atsitiktinius vertimus nuo nusistovėjusių terminų.
Konteksto svarba terminų parinkime
Vienas iš didžiausių vertėjų iššūkių – suprasti, kad tas pats terminas skirtingose srityse gali turėti skirtingas reikšmes. Žodis „resolution” fizikoje reiškia skiriamąją gebą, teisėje – rezoliuciją, o kompiuterių srityje – ekrano raišką.
Kaip išvengti klaidų? Visada skaitykite visą pastraipą, o geriausia – visą skyrių, prieš nuspręsdami, kaip versti konkretų terminą. Kontekstas padės suprasti, apie kurią sritį kalbama ir kokia termino reikšmė tinkamiausia.
Praktinis patarimas: susikurkite terminų žodyną kiekvienam projektui. Užsirašykite, kaip nusprendėte versti konkrečius terminus, ir laikykitės šių sprendimų visame tekste. Tai užtikrins nuoseklumą.
Kaip elgtis su neologizmais ir naujais terminais
Mokslas nuolat vystosi, atsiranda naujų sąvokų, o kartu ir naujų terminų. COVID-19 pandemijos metu visi susidūrėme su šiuo reiškiniu – per kelias savaites atsirado dešimtys naujų terminų, kuriuos reikėjo versti į lietuvių kalbą.
Susidūrę su nauju terminu, pirmiausia patikrinkite, ar jis jau nėra išverstas kituose šaltiniuose. Ieškokite mokslinių straipsnių, konferencijų medžiagos, žiniasklaidos pranešimų lietuvių kalba.
Jei termino vertimo neranda, galite:
Adaptuoti terminą – palaikyti panašų skambesį, bet pritaikyti lietuvių kalbos taisyklėms. Pavyzdžiui, „blockchain” tapo „blokų grandine”.
Kurti aprašomąjį vertimą – paaiškinti termino esmę lietuviškai. Tai ypač tinka sudėtingoms sąvokoms.
Palikti originalų terminą – kartais geriausia palikti terminą originalo kalba, ypač jei jis plačiai naudojamas tarptautiniu mastu.
Technologijų pagalba ir jos ribos
Šiuolaikinės technologijos gali labai palengvinti vertėjo darbą. CAT (Computer Assisted Translation) įrankiai leidžia sukurti terminų bazes, o automatinio vertimo sistemos vis geriau atpažįsta specializuotą leksiką.
Tačiau technologijos turi savo ribas. Automatinis vertimas dažnai pasirenka dažniausiai naudojamą termino reikšmę, nepaisydamas konteksto. Pavyzdžiui, „cell” gali būti išversta kaip „ląstelė”, nors biologijos kontekste turėtų būti „ląstelė”, o kalėjimų sistemos kontekste – „kamera”.
Geriausia strategija – naudoti technologijas kaip pagalbinį įrankį, bet galutinį sprendimą visada priimti pačiam. Sukurkite savo terminų bazę ir nuolat ją papildykite naujais terminais.
Bendradarbiavimas su ekspertais
Vertėjas negali būti ekspertas visose srityse. Todėl bendradarbiavimas su srities specialistais – ne prabanga, o būtinybė. Jei verčiate medicinos straipsnį, pasitarkite su gydytoju. Jei fizikos – su fiziku.
Kaip organizuoti tokį bendradarbiavimą? Pasiruoškite konkrečius klausimus. Vietoj „ar teisingai išverčiau?” geriau klausti „ar šiame kontekste terminas X reiškia Y, ar Z?”. Ekspertai geriau reaguoja į tikslus, konkrečius klausimus.
Taip pat naudinga prisijungti prie profesinių vertėjų grupių socialiniuose tinkluose. Ten galite rasti kolegų, kurie specializuojasi jūsų srityje, ir pasidalinti patirtimi.
Kokybės kontrolė ir savikritika
Baigę vertimą, nepamirškite kokybės kontrolės. Perskaitykite tekstą kaip skaitytojas, ne kaip vertėjas. Ar terminai skamba natūraliai? Ar jie atitinka srities tradiciją lietuvių kalboje?
Patikrinkite terminų nuoseklumą – ar tas pats terminas visame tekste verčiamas vienodai? Ar nėra prieštaravimų? Kartais vertėjo nuovargis gali lemti, kad to paties termino vertimas keičiasi teksto eigoje.
Jei įmanoma, parodykite vertimą kolegai ar srities ekspertui. Šviežas žvilgsnis dažnai pastebi tai, ko nepastebėjo pats vertėjas.
Terminų tikslumas – ne tik vertėjo, bet ir skaitytojo reikalas
Mokslinių straipsnių vertimas – tai tiltas tarp skirtingų kalbų mokslo bendruomenių. Tiksliai išversti terminai leidžia lietuvių kalbos skaitytojams susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais, o mokslininkams – dalintis savo tyrimų rezultatais su tarptautine bendruomene.
Terminų tikslumas formuoja ir pačią lietuvių mokslo kalbą. Kiekvienas gerai išverstas terminas praturtina mūsų kalbą, o netikslus vertimas gali klaidinti ne vieną kartą skaitytojų. Todėl vertėjo atsakomybė yra didžiulė.
Nepamirškite, kad tobulas vertimas – tai ne tas, kuris skamba kaip originalas, o tas, kuris tiksliai perduoda originalaus teksto prasmę lietuvių kalbos skaitytojui. Kartais tai reiškia, kad reikia paaukoti kalbos gražumą tikslumui, o kartais – atvirkščiai. Svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą ir visada atsiminti, kam skirtas jūsų vertimas.
