Japonų kalba – viena iš sudėtingiausių pasaulyje kalbų vertimui, o jos unikali rašymo sistema kelia nemažai iššūkių net patyrusiems vertėjams. Kai kalbame apie japonų-lietuvių vertimą, susiduriame ne tik su kultūriniais skirtumais, bet ir su trimis skirtingomis rašymo sistemomis, kurios egzistuoja viena šalia kitos.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai automatinis vertimas vis labiau plinta, japonų kalbos specifika verčia mus giliau pažvelgti į tai, kaip technologijos susidoroja su tokia sudėtinga kalba. Ar tikrai galime pasikliauti automatiniais vertėjais, kai reikia išversti tekstą iš japonų į lietuvių kalbą?
Trijų rašymo sistemų galvosūkis
Japonų kalba naudoja tris skirtingas rašymo sistemas vienu metu – hieroglifus (kanji), hiragana ir katakana. Tai tarsi bandymas skaityti tekstą, kuriame susimaišė lotyniški raidės, kirilica ir kinų simboliai. Kiekviena sistema turi savo paskirtį ir taisykles.
Hieroglifai, paimti iš kinų kalbos, dažniausiai žymi pagrindinius žodžius – daiktavardžius, veiksmažodžių šaknis, būdvardžius. Vienas hieroglifas gali turėti kelis skirtingus skaitinius, priklausomai nuo konteksto. Pavyzdžiui, hieroglifas 人 gali būti skaitomas kaip „hito” (žmogus) arba „jin” (kaip žodžio dalies).
Hiragana – tai skiemenų raštas, kuriuo užrašomi gramatiniai elementai, veiksmažodžių galūnės, dalelytės. Katakana naudojama užsienio žodžiams, onomatopėjoms ir paryškinimui. Viename sakinyje galite rasti visas tris sistemas, ir kiekviena neša skirtingą informaciją.
Kodėl automatiniai vertėjai „pakimba”
Automatinio vertimo algoritmai susiduria su didžiuliais iššūkiais verčiant japonų tekstus. Pirmiausia – konteksto problema. Tas pats hieroglifas skirtingose situacijose gali reikšti visiškai skirtingus dalykus. Be to, japonų kalboje dažnai praleidžiamas veiksnys – iš sakinio „tabeta” (valgė) neaišku, kas valgė: aš, tu, jis ar ji.
Dar viena problema – formalumo lygiai. Japonų kalboje egzistuoja sudėtinga mandagumo sistema, kuri keičia ne tik žodžių formas, bet ir visą sakinio struktūrą. Automatinis vertėjas dažnai nesupranta, ar tekstas yra oficialus, draugiškas ar labai mandagus, todėl lietuviškas vertimas gali skambėti keistai.
Katakanos žodžiai taip pat kelia problemų. Japonai dažnai „japonizuoja” užsienio žodžius, keisdami jų tarimą pagal savo kalbos taisykles. „Computer” tampa „konpyūtā”, „ice cream” – „aisukurīmu”. Automatinis vertėjas kartais bando šiuos žodžius versti atgal į anglų kalbą, o paskui į lietuvių, kas sukuria keistų rezultatų.
Kultūriniai niuansai, kuriuos praranda vertimai
Japonų kultūra yra neatsiejama nuo kalbos, ir čia automatiniai vertėjai patiria didžiausių nesėkmių. Pavyzdžiui, japoniškas „sumimasen” gali reikšti ir „atsiprašau”, ir „ačiū”, ir „atleiskite, kad trukdau”, priklausomai nuo situacijos. Lietuvių kalboje tokio universalaus žodžio nėra.
Dar sudėtingiau su japonų poezija ir literatūra. Haiku eilėraščiai remiasi ne tik skiemenų skaičiumi, bet ir sezonų simboliais, kultūrinėmis nuorodomis. „Sakura” – tai ne tik vyšnių žiedai, bet ir grožio trapumo, gyvenimo trumpumo simbolis. Kaip tai perteikti lietuviškai?
Verslo kontekste japonai dažnai naudoja netiesiogines išraiškas. „Chotto muzukashii desu ne” pažodžiui reiškia „šiek tiek sunku”, bet iš tikrųjų tai mandagus „ne” atsakymas. Automatinis vertėjas šio subtilumo nepagaus.
Kada automatinis vertimas vis dėlto padeda
Nors kritikuojame automatinius vertėjus, reikia pripažinti, kad tam tikrose srityse jie gali būti naudingi. Techniniai tekstai, kuriuose vyrauja katakanos žodžiai ir standartinė terminologija, verčiami gana padoriai. Turistinė informacija, paprastos instrukcijos, pagrindinės frazės – čia automatinis vertimas gali suteikti bent jau bendrą supratimą.
Šiuolaikiniai AI vertėjai, tokie kaip Google Translate ar DeepL, jau geba atpažinti kontekstą geriau nei ankstesni algoritmai. Jie analizuoja ne tik atskirus žodžius, bet ir sakinių struktūras, dažnai naudojamas frazes. Vis dėlto iki tikro japonų kalbos supratimo dar toli.
Praktiškai automatinį vertėją galima naudoti kaip pirmąjį žingsnį – greitai suprasti, apie ką kalba tekstas, kokia jo tema. Bet jei reikia tikslaus, kultūriškai tinkamo vertimo, be žmogaus pagalbos neišsiversite.
Profesionalių vertėjų patirtis ir patarimai
Kalbėjausi su keliais japonų-lietuvių kalbų vertėjais, ir visi jie pabrėžia vieną dalyką – japonų kalbos mokymasis niekada nesibaigia. Net po dešimtmečių patirties vis dar pasitaiko hieroglifų ar frazių, kurių reikšmę tenka tikslinti.
Patyrę vertėjai rekomenduoja pradėti nuo hiraganos ir katakanos išmokimo – tai pagrindas, be kurio toliau judėti neįmanoma. Hieroglifus geriau mokytis ne atskirai, o kontekste, kartu su žodžiais, kuriuose jie naudojami. Svarbu suprasti ne tik reikšmę, bet ir skaitymą skirtingose situacijose.
Kultūrinis kontekstas – ne mažiau svarbus nei gramatika. Japonų filmai, manga, šiuolaikinė literatūra padeda suprasti, kaip kalba naudojama gyvenime. Formalūs vadovėliai dažnai neatskleidžia kalbos gyvumo ir dinamikos.
Technologijų ateitis ir hibridiniai sprendimai
Ateityje tikėtina, kad automatinis vertimas taps tikslesnis, bet japonų kalba ir toliau liks iššūkiu. Perspektyviausi sprendimai – hibridiniai, kai technologijos padeda žmogui, bet galutinį sprendimą priima profesionalus vertėjas.
Jau dabar kai kurie vertimo įrankiai siūlo ne vieną variantą, o kelias galimas interpretacijas, pažymėdami neaiškumus. Tai leidžia vertėjui greičiau orientuotis tekste ir rinktis tinkamiausią variantą.
Dirbtinio intelekto mokymasis iš profesionalių vertėjų darbo taip pat duoda viltingų rezultatų. Kuo daugiau kokybiškai išverstų tekstų patenka į algoritmo duomenų bazę, tuo geriau jis „supranta” japonų kalbos subtilybes.
Praktiniai patarimai tiems, kas nori išmokti
Jei nusprendėte mokytis japonų kalbos ar tiesiog norite geriau suprasti automatinio vertimo ribas, štai keletas praktinių patarimų:
Pradėkite nuo pagrindų: Hiragana ir katakana – tai jūsų alfabetas. Išmokite juos iki automatizmo. Yra puikių mobiliųjų programėlių, kurios padės įsiminti simbolius žaidžiant.
Neskubėkite su hieroglifais: Geriau išmokti 100 hieroglifų gerai nei 500 paviršutiniškai. Kiekvienas hieroglifas – tai ne tik simbolis, bet ir kultūros dalis.
Klausykitės japonų kalbos: Anime, J-pop, podcast’ai – bet kas, kas padės priprasti prie kalbos skambesio ir ritmo. Japonų kalba labai skiriasi nuo lietuvių intonacijos.
Naudokite automatinius vertėjus protingai: Jie gali padėti suprasti bendrą tekstą prasmę, bet niekada nepasikliauk jais svarbiems dokumentams ar oficialiai komunikacijai.
Ieškokite kalbos partnerių: Internetinės platformos leidžia rasti japonų, kurie nori mokytis lietuvių kalbos. Kalbų mainai – puikus būdas praktikuotis.
Kelionė tarp dviejų pasaulių
Japonų-lietuvių vertimas – tai ne tik kalbų, bet ir kultūrų tiltas. Kiekvienas sėkmingai išverstas tekstas – tai mažas pergalės momentas prieš kalbų barjerą. Automatiniai vertėjai, nors ir tobulėja, kol kas negali pakeisti žmogaus intuicijos ir kultūrinio supratimo.
Tačiau technologijos nėra mūsų priešas – jos gali tapti puikiu pagalbininku, jei mokame jas naudoti protingai. Svarbu suprasti jų ribas ir nesivilti, kai automatinis vertimas duoda keistų rezultatų. Japonų kalba – tai ne tik komunikacijos įrankis, bet ir mąstymo būdas, pasaulėžiūra, kultūros atspindys.
Galbūt ateityje dirbtinis intelektas išmoks visus japonų kalbos subtilybes, bet kol kas šis iššūkis priklauso mums – žmonėms, kurie nesibijo mokytis, klysti ir ieškoti tikrosios prasmės tarp hieroglifų, hiraganos ir katakanos simbolių. Ir galbūt būtent tai daro šią kelionę tokią įdomią.
